Vytauto g. 13, LT-67122, Lazdijai

(8 318) 51133

info@lazdijugimnazija.lt

BENDROJO UGDYMO TURINIO IR ORGANIZAVIMO MODELIŲ SUKŪRIMAS IR IŠBANDYMAS BENDRAJAME UGDYME

BENDROJO UGDYMO TURINIO IR ORGANIZAVIMO MODELIŲ
SUKŪRIMAS IR IŠBANDYMAS BENDRAJAME UGDYME

 

Projekto Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-04-0001
Projekto nuoroda internete: https://duomenys.ugdome.lt/?/tinklai/modeliai/med=169
Projekto trukmė: 2018 m. gegužės 31 d. – 2022 m. gegužės 30 d.
Projekto vertė: 2 600 541 Eur.
Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-726 priemonę „Ugdymo turinio tobulinimas ir naujų mokymo organizavimo formų kūrimas ir diegimas“.
Projekto tikslas – siekiant geresnių mokymosi rezultatų, pritaikyti atnaujintą bendrojo ugdymo turinį įtraukties mokytis sunkumų patiriančių mokinių grupių specifiniams poreikiams ir parengti naują ugdymo turinį proveržio reikalaujančioms sritims stiprinti.

Gimnazijos pasirinkta veikla: projekto 1.3 veikla „Ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo modelių žemų mokinių pasiekimų gerinimui parengimas ir įgyvendinimas“.
Gimnazijos pasirinkta tema: „Kolegialus matematikos mokymas 7 klasėje.
Apie gimnazijos sukurtą pagalbos modelį:

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija
Kolegialus matematikos mokymas 7 klasėje

 

(Nuotraukoje – gimnazijos projekto komanda. Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje matematikos mokytojos: Gita Galminienė, Jurgita Magilevičiūtė, Jolanta Dimšienė, Regina Leskevičiūtė, Romualda Kardokaitė. Antroje eilėje: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolanta Patackaitė, gimnazijos direktorė Jurgita Mozerienė, projekto koordinatorius Dainius Kalesnikas, projekto konsultantė Jūratė Jasiulevičienė, direktorės pavaduotojos ugdymui Virginija Spitrienė ir Edita Pavasarienė).

 

 

        Kolegialaus mokymo metodas – tai ugdymo metodas, kai pamokoje dirba du dalyko mokytojai, gebantys skirti tinkamą dėmesį kiekvieno vaiko ugdymosi poreikiams probleminėse ar didelėse klasėse, tokiu būdu gerinantys mokymosi rezultatus, psichologinį mikroklimatą, taikantys pamokoje savitą individualizuotos pagalbos modelį, stiprinantys kolegialumo jausmą.

        Šiuo metu gimnazijai labiausiai aktualus mokinių matematinių kompetencijų ugdymas, kadangi pastaraisiais metais mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai mūsų nebetenkina. Atsiranda būtinybė mokiniams teikti matematinę pagalbą, inicijuoti pokyčius. 7 klasė pasirinkta neatsitiktinai – pastebėta, kad akademiniai pasiekimai ir motyvacija mokytis matematikos pradeda žemėti būtent šiuo laikotarpiu. Mokinių ugdymo turinyje atsiranda naujų dalykų, išryškėja paauglystės ypatumai, gilėja ugdymosi spragos. Didesnėse ar probleminėse klasėse pamokų metu mokytojui sunku atsižvelgti į skirtingus visų mokinių poreikius. Papildomi dalyko moduliai ar tradicinės konsultacijų valandos po pamokų žemų pasiekimų mokiniams nepasiteisina, nes ne visiems užtenka motyvacijos juos rinktis ir pasirūpinti savimi. Todėl svarbiausia mūsų taikomo metodo ar pagalbos modelio ypatybė – pagalba mokiniui čia ir dabar, būtent pamokoje.
        Projekto komandos tikslas buvo išbandyti kolegialaus mokymo metodą, siekti pagerinti gimnazijos 7 klasių mokinių akademinius pasiekimus (nepatenkinamo ir/ar patenkinamo pasiekimų lygio mokinių srautą sumažinti 10%), pagerinti mokinių emocinę būseną, patobulinti matematikos mokytojų kompetencijas (planavimo, pamokos organizavimo įgūdžius), stiprinti kolegialų ryšį tobulinant pamoką, skatinti lyderystę.
        Pasidalinsime metodo įgyvendinimo žingsniais:
        Pasirengimo etapas. Susitariama, kas turi gauti pagalbą, kokių pokyčių siekiama, kas dirbs, pasiskirstoma veiklomis, funkcijomis, atsakomybėmis, numatomas darbo apmokėjimas. Mokinių pažinimo tikslais parengiamos pasirinktų klasių charakteristikos (priedas Nr.1), kuriose išanalizuoti mokinių dalyko mokymosi pasiekimai, pažanga, dalykinės kompetencijos, poreikiai, lūkesčiai, su klasių kontekstu susipažįsta pagalbą teiksiantys mokytojai. Sinchronizuojami pamokų tvarkaraščiai, kad mokytojai galėtų dirbti kolegialiu būdu.
        Taikymo etapas. Metodas taikomas vienai klasei ne mažiau kaip 30 pamokų tradiciniu kontaktiniu, hibridiniu ar nuotoliniu būdu. Pamokose dirba du dalyko specialistai: „pagrindinis“ ir „pagalbininkas“. Pirmasis – pamokos vadovas ir organizatorius. Būtent jis nurodo, kam „padėjėjas“ turi skirti savo dėmesį, rekomenduoja, kaip ir su kuo dirbti. „Padėjėjo“ darbo intensyvumui įtakos turi pamokos tipas, pamokos temos sudėtingumas. Dažniausiai per pamoką pagalba teikiama 3-6 mokiniams, bet dirbant kontaktiniu būdu buvo fiksuota ir 13 pagalbos atvejų. Kolegialaus mokymo esmė – nuolatinis mokytojų bendradarbiavimas: pamokos eigos, uždavinių, metodų, priemonių, rezultatų, sėkmių ir nesėkmių aptarimai. Vienas pagrindinių mokytojo padėjėjo veiklų pamokoje – rašto darbų tikrinimas, pakartotinai paaiškinant tai, kas buvo neaišku, talkinant atlikti užduotis, padrąsinant, paskatinant geru žodžiu. Visas darbas mokant tradiciniu ar hibridiniu būdu vyksta klasėje, o nuotoliniu būdu – kompiuterinės programos „kambariuose“. Padėjėjo veikla fiksuojama dienoraštyje. Metodo taikymo laikotarpiu stebimos pamokos tiek pedagoginiu, tiek psichologiniu aspektais, bandant įvertinti metodo įtaką jo dalyviams.
        Pamatavimo etapas. Pasibaigus vertinimo laikotarpiui, dalyko mokytojas atlieka lyginamąją akademinių pasiekimų analizę. Mūsų pasiekimai: vienoje 7 klasėje savo matematines kompetencijas pagerino 11% žemų pasiekimų mokinių, o kitoje 7 klasėje 4% sumažėjo nepatenkinamo pasiekimų lygio mokinių. Pamokų stebėjimo metu įžvelgta, kad pamokos organizavimas taikant metodą patobulėjo, ypač pamokos struktūros, išbaigtumo, taikytų metodų įvairovės aspektais. Kolegos dalyvavimas pamokoje kartais verčia pasitempti. Gimnazijos psichologas stebėjo pamokas pagal savo sudarytus psichologinio pobūdžio veiksnius, rodiklius (priedas Nr. 2), suskirstytus į 3 lygius (žemas, vidutinis, didelis poveikis). Pastebėtas teigiamas metodo poveikis mokinių mokymosi aktyvumui, darbo tempui, įsitraukimui į mokymąsi, darbingumui, savikontrolei, savarankiškumui, paskatinimo poreikiui, dėmesio sukaupimui.
        7 klasės matematikos mokytoja savo refleksijoje nurodė: „Mokiniai labai džiaugėsi projektu. Jie greičiau ir dažniau sulaukė asmeninio dėmesio, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti pamokoje: dažniau spręsti užduotis lentoje, atsakyti į klausimus, dažniau būti pagirti, pastebėti ir paskatinti.“
        Temos realizavimas mums buvo iššūkis, nes reikėjo surasti anksčiau netaikytų nuotolinių techninių – metodinių sprendimų, papildomo mokytojų laiko po pamokų. Daug dėmesio skyrėme matematikos mokymo praktikai, užmezgėme tarpmokyklinio bendradarbiavimo ryšius. Organizuoti matematikos mokytojų gerosios patirties renginiai, kurių metu Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos, Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos ir Radviliškio r. Sidabravo gimnazijos kolegos pasidalino sukaupta darbo patirtimi, pademonstravo ir aptarė stebėtas nuotolines matematikos pamokas, siekdami efektyvinti darbą su skirtingų poreikių mokiniais jų pamokose, išryškino praktinius savo darbo aspektus. 2021 m. spalio 1 d. ir spalio 14 d. sulaukėme NŠA organizuotų 8 ak. val. mokymų mokytojams tema „Pamokos organizavimas skirtingų poreikių mokiniams (Praktiniai pamokų stebėjimai individualizavimo ir diferencijavimo tematika)“, kuriuos vedė lektorė Aušra Kazlauskienė, dalyvavo 34 gimnazijos mokytojai.
        Džiaugiamės, kad kolegialaus mokymo pagalbos modelis pasiteisino, pagal finansines galimybes jį taikysime ir ateityje, tačiau visgi mokytojai įsitikinę, kad geresnių rezultatų galima pasiekti dirbant tradiciniu kontaktiniu būdu. Taip pat tikimės, kad mūsų sukurta klasės charakteristikos forma naudosis ne tik gimnazijos matematikai, bet ir kitų dalykų mokytojai ir ji keis, tobulins gimnazijos planavimo kultūrą.
        Projekto konsultanto (Lazdijų rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Jūratės Jasiulevičienės) komentaras:
        Kolegialaus mokymo pagalbos modelio taikymas pamokoje:
        1. mokytojui sudaro daugiau galimybių matyti kiekvieną mokinį atskirai – mokymosi sunkumų turintį ir itin gabų, taikyti tinkamesnes mokymo strategijas.
        2. kiekvienam mokiniui sudaro daugiau galimybių patirti sėkmę, ją išgyventi, pozityviau žvelgti į mokymąsi, būti labiau motyvuotam.

Projekto patirčių viešinimas, pasidalinimas gerąja patirtimi:

        1. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos, Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos, Radviliškio r. Sidabravo gimnazijos bendradarbiavimo renginių metu 2021 m. kovo – birželio mėn.:

http://lazdijugimnazija.lt/sekmingas-tarpmokyklinis-bendradarbiavimas-lazdiju-motiejaus-gustaicio-gimnazijos-matematikos-projekte/ ;

http://lazdijugimnazija.lt/atviros-pamokos-produktyvi-lazdiju-motiejaus-gustaicio-gimnazijos-ir-bendradarbiaujanciu-mokyklu-matematikos-mokytoju-veikla/ .

        2. Jonavos švietimo bendruomenės stažuotės Lazdijuose metu, 2021 m. birželio 8 d.:

http://lazdijugimnazija.lt/jonavos-svietimo-bendruomenes-stazuote-lazdijuose .

 

KONTAKTAI

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija

Adresas:

Vytauto g. 13, LT-67122 Lazdijai

Įmonės kodas: 190608487

SD draudėjo kodas: 580118

Direktorė Jurgita Mozerienė

Tel.: (8 318) 51133

El.p.: info@lazdijugimnazija.lt