Pedagogės Jurgitos Vaičeskienės gaminamos muilo puokštės kvepia ir nevysta
Dalia Nemunytė
Šis mėnuo Jurgitai Vaičeskienei, Lazdijų r. Šeštokų mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos gamtos ir biologijos mokytojai išskirtinis. Ji Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bibliotekos skaitykloje surengė pirmąją muilo puokščių parodą, skirtą Mokytojo dienai. Bibliotekos skaitykloje žydi ir kvepia 15 iš muilo jos sukurtų gėlių puokščių, kuriomis džiaugiasi ir grožisi ne tik pedagogai, bet ir moksleiviai, gimnazijos svečiai. Visa patalpa, vos pravėrus skaityklos duris, kupina įvairiausių aromatų ir spalvų. O rožių bei kitų gėlių spalvos, grožis tiesiog užburia!
Jurgita Vaičeskienė – vietinė dzūkė, kilusi iš Veisiejų. Baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą nuo 2001 metų dirba Lazdijų r. Šeštokų mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o nuo 2015 metų ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje dėsto biologiją.
Idėją brandino jau senokai
Surengti parodą ją įkalbėjo gimnazijos bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė. Pati tam tikrai nebūtų pasiryžusi. Kaip pasakoja J. Vaičeskienė, šiuo širdžiai mielu pomėgiu ji užsiėmė užklupus covido pandemijai, nors idėją brandino jau senokai. Karantino laikotarpiu ugdymą organizuoti, pamokas mokiniams vesti reikėjo nuotoliniu būdu. Darbo buvo daug, tačiau norėjosi išsklaidyti rutiną, širdžiai reikėjo dvasinės atgaivos, mielo užsiėmimo. Tokiu ir tapo muilo gamyba. Iš pradžių J. Vaičeskienė pradėjo gaminti natūralų muilą, po to – lieti įvairius muiliukus iš jau pagaminto muilo. Pedagogės teigimu, tai padaryti buvo ne taip paprasta, reikėjo turėti ir chemijos žinių, ieškoti sprendimų, kaip muilui suteikti spalvą, kvapus, norimą išvaizdą ir savybes. Kol perpranti visas šio amato plonybes, praeina nemažai laiko. Taigi teko daug dirbti, eksperimentuoti, kol galutinis rezultatas jau buvo džiuginantis.
„Sugalvodavau įvairių muilo dizainų, pavyzdžiui, jūros motyvų, – liedavau įvairias kriaukles, atkurdavau pajūrio vaizdą muilo gabalėlyje, kurdavau vaikiška, muzikos ir kitokia tematika. Kadangi jaučiu silpnybę augalams ir ypač gėlėms, netrukus gimė nauja kūrybos iš muilo kryptis – dekoratyvių puokščių kūrimas“, – teigė parodos autorė.
Daug savo dirbinių ji dovanoja draugams, giminėms, kurie džiaugiasi praktiška dovana, nes ji ne tik puošia namų, o ypač vonios, interjerą, bet ir džiugina maloniais kvapais. Kai puokštė nusibosta, ją galima panaudoti praktiniams tikslams – prausimuisi, nes visos naudotos medžiagos yra skirtos kosmetikos gamybai.
Geidžiamiausi – rožių žiedai
„Aš labai vertinu rankų darbo gaminius, nes juose užkoduota ir kuriančiojo teigiama energija. Muilo gėlės gali ilgai – net kelerius metus – džiuginti šeimininko akį ir širdį, kai tuo tarpu gyvos, ne paslaptis, dažniausiai labai greitai nuvysta“, – tvirtino pedagogė.
Šiam pomėgiui reikia ne tik laiko, bet ir materialinių resursų, nes nepigiai kainuoja medžiagos, žiedų formos. Nuo covido karantino muilo savo šeimai pati pasigaminanti parodos autorė sako, kad kaip biologė, ji labai mėgsta švelnias, tikroviškas spalvas. Įkvėpimo kūrybai semiasi iš gamtos, vasarą gamina pievų gėlių puokštes, kuriose puikuojasi ramunės, rugiagėlės, orchidėjos, irisai, hortenzijos, eustomos, gerberos, kitos gėlės. Keičiantis sezonui, natūraliai pradeda dominuoti rudeninių gėlių rūšių žiedai ir spalvos: jurginai, chrizantemos, kardeliai, pavasarį – tulpės, krokai, narcizai, o visų sezonų geidžiamiausi – rožių žiedai ir spalvų paletės.
Daug muilo puokščių J. Vaičeskienė nekuria, nes tuomet, anot mokytojos, jau tektų gyventi tarsi gėlių parduotuvėje. Muilo puokščių gamyba jai yra ne verslas, bet pomėgis. Jei būtų atvirkščiai, pomėgis prarastų savo žavesį.
Informacija iš laikraščio „Lazdijų žvaigždė“, 2023-10-13
Nuotraukos Dalios Nemunytės
