Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,
Nepraeinančiais, griūnančiais sniego kalnais.
Apsitvėrė žiema, – neįžiūrimais aukščiais,
Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais.
O eilėraštis gimsta – kaip vėjas – iš nieko
Ir skambėdamas bėga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimušti pro sniegą
Ir sugrįžta – kaip vėjas – į savo namus.
H. Radauskas
Žiemos grožis ypatingas: gamtai savo stebuklus pavyksta sukurti iš vienos – baltos – spalvos. Žiemą laukia mūsų svarbios šventės: šv. Kalėdos, Naujieji metai, Trys karaliai. Tai metas, kai dažnai šalti vėjai talžo veidą, nešioja pavienes snaiges arba ištisus jų spiečius. Žiemą gruodas sustingdo žemę, dangaus skliaute spindi tūkstančiai žvaigždžių. Taip ir trokšti tupėti namuose, gurkšnoti arbątą, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus, spoksoti į išmanųjį telefoną ar tiesiog leisti sau nieko neveikti…
Šiuo H. Radausko eilėraščiu ir šiltais, ramybei nuteikiančiais žodžiais Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklos darbuotoja D. Mikalauskienė pradėjo netradicinę 6a klasės lietuvių kalbos ir literatūros pamoką „Žiemos išdaigos“.
Mūsų laukė susitikimas su poezija. Iš anksto buvome pasirinkę ir mintinai išmokę po eilėraštį apie žiemą, pagaminę atvirukų, skirtų ateinančioms šventėms.
D. Mikalauskienė pakvietė pasidžiaugti atėjusia kalendorine žiema, prisiglausti prie neišsenkančio literatūros lobio – poezijos.
Skambėjo S. Nėries, A. Mackaus, A. Miškinio, Z. Sadauskaitės, A. Karosaitės, R. Skučaitės, L. Degėsio, V. Banevičienės, Z. Gaižauskaitės, Just. Marcinkevičiaus, G. Muraškaitės eilės apie žiemą, jos džiaugsmus.
Skaitykloje veikia ir mūsų pagamintų šventinių atvirukų paroda.
A. Nevulytė, 6a klasė
Nuotraukos Z. Šklėrienės
