Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 25–26 dienomis gimnazijos skaitykloje vyko netradicinės istorijos pamokos „Žydų tautos palikimas Lazdijuose“, skirtos Lazdijų miesto žydų gyvenimui, jų istorijos pažinimui, kultūrai, papročiams nušviesti. Pamokose dalyvavo 6B, 7A, 7B ir 7C klasės mokiniai su istorijos mokytoja Salomėja Paškevičiene. Pamoką vedė gimnazijos bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė. Ji mums pateikė nemažai faktų apie Lazdijų žydų bendruomenę, jos istorinį, kultūrinį savitumą. Įdomu buvo sužinoti, jog Lazdijai buvo daugiatautis miestas, kuriame gyveno ne tik lietuviai, bet ir lenkai, vokiečiai, rusai, žydai. Žydai visada užėmė ypatingą vietą miesto gyvenime. Jie sudarė beveik pusę miesto gyventojų ir savo rankose turėjo beveik visą prekybą ir amatus.
Klausant Daivos Mikalauskienės pasakojimų, sužinojome, kad tarpukario Lazdijuose gyveno apie 1500 žydų. Jie vertėsi amatais, žvejyba, prekyba. Žydai gyveno daugiausia miestelio centre, buvo labai draugiški, su kitais bendraudavo lietuviškai arba lenkiškai, pas juos buvo galima pasiskolinti prekių, būdavo neabejingi kitų skausmui. Pamokos metu buvo daug kalbama apie pastatus ir patalpas, kuriose buvo įsikūrusios žydų organizacijos, įstaigos, sinagoga, mokykla, bankai, malūnai, kepyklėlės, kino teatras „Lyra“, restoranas, fotoatelje bei įvairios parduotuvės. Pasak bibliotekininkės, tarp lazdijiečių paplitusi nuomonė, kad visi žydai buvo tik prekybininkai, yra neteisinga. Ir Lazdijuose buvo žydų gydytojų, vaistininkų, advokatų, bankininkų, fotografų. Pasirodo, kad ir tais laikais Lazdijuose didelį vaidmenį žydų gyvenime vaidino fotografai. Istorija mena, kad Lazdijuose žymiausi fotografai buvo žydas Cheime Marko, L. Vilenskis bei Z. Tezbo. Sužinojome, kad 1939 m. net 123 Lazdijų gyventojai turėjo telefonus, iš kurių – 53 žydai. Mums, moksleiviams, buvo įdomu išgirsti ir apie žydų tradicines šventes, tokias kaip chamukas, roš ha-šana, pusachą, purimą.
Netradicinės istorinės pamokos metu buvo garsiai perskaitytos kai kurios Lazdijuose gyvenusių žydų pavardės (pasak Daivos Mikalauskienės, žydų pavardės gali būti ir iškraipytos, kadangi ji rėmėsi liudytojų pasakojimais) bei priminti jų išskirtiniai šventiniai valgiai.
„Istorijos pažinimas – sudėtingas ir įvairialypis procesas, reikalaujantis įgūdžių įvairovės. Ši netradicinė istorinė pamoka „Žydų tautos palikimas Lazdijuose“ ir buvo tas procesas, kad jūs, mokiniai, turite domėtis Lazdijų žydų istorija, prisiliesti prie tikrų gyvenimų, kurie išnyko be jokio tęsinio, be pratęsimo ir kurią gaubia slėpininga tyla, tačiau pagrįsta argumentais ir įrodymais“, – pamoką užbaigė bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė.
7c klasės mokinė Emilija Maziukaitė
