Gruodžio 3 d. gimnazijos aktų salėje 4g klasių mokiniams vyko netradicinė lietuvių literatūros pamoka, kurioje dalyvavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, pernai parašiusi biografinį romaną apie poetą Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Rašytoja Aldona Ruseckaitė pamokos dalyviams skaitė paskaitą „V. Mačernis: metų migloje paskendę atminimai“, kurioje pateikė daug naujų faktų apie poetą, dar jauną tragiškai žuvusį, jo mylimąją Bronę Vildžiūnaitę, Vytauto šeimą, draugus ir visą jo aplinką.
Ne tik 4g klasių mokiniai ir jų mokytojos V. Kvaraciejienė, D. Jefimova ir J. Patackaitė, bet ir gimnazijos direktoriaus pavaduotojai V. Spitrienė, E. Pavasarienė, D. Kalesnikas bei Lazdijų krašto muziejaus direktorė D. Pledienė ir muziejininkė V. Busilaitė susidomėję klausėsi jautraus rašytojos pasakojimo apie Vytauto Mačernio mylimąją Bronę Vildžiūnaitę, kuri žuvus mylimajam taip ir neištekėjo, nesusilaukė vaikų, nebendravo su žurnalistais, nesilankė minėjimuose, skirtuose poetui atminti … Gruodį B. Vildžiūnaitei sukako 98 metai, ji beveik nemato, todėl pati negali perskaityti knygos, kurioje surašyti ir jos prisiminimai, beje, romane Vytauto mylimoji pavadinta Sofija. Rašytojai A. Ruseckaitei pavyko susibičiuliauti su šia moterimi, ji muziejui padovanojo ne tik svarbių dokumentų, bet ir šios tragiškos meilės laiškus, kuriuos Vytautas savo mylimajai rašydavo gana dažnai. Pasirodo, Antrojo pasaulinio karo metu Vytautas su Brone, gyvendami Vilniuje, rengėsi tuoktis, jau turėjo ir Vilniaus burmistro leidimą, tačiau jiems sutrukdė atvykusi Bronės motina. Bronė tikėjo, kad jie vis dėlto susituoks, tačiau Vytautui atrodė kitaip. Ir jis neklydo – netrukus žuvo nuo atsitiktinės rusų susprogdinto sviedinio skeveldros. Apie jo mirtį Bronė sužinojo itin keistomis aplinkybėmis – po atostogų atvykusi į universitetą, parašiusi savo ir Vytauto vardu prašymus tęsti studijas ir atėjusi į paskaitą, prieš kurią profesorius V. Mykolaitis – Putinas pranešė, kad žuvo poetas Vytautas Mačernis, ir paprašė studentų pagerbti jo atminimą tylos minute… Vėliau Bronė Vildžiūnaitė iš aktoriaus Donato Banionio, kuriam žūties dieną Vytautas Mačernis buvo atidavęs savo kūrinius, atsiėmė jo rankraščius, kitus kūrinius susirinko iš draugų nuorašų, kadangi Vytauto eilės buvo labai populiarios ir plito tarp jaunimo nusirašomos į sąsiuvinius.
Pasak rašytojos A. Ruseckaitės, Vytautas Mačernis iš tiesų buvo neeilinis studentas ir poetas. Jis mokėjo 7 kalbas, visada kruopščiai rengdavosi paskaitoms, buvo drausmingas, turėjo aiškų tikslą studijuoti Sorbonos universitete ir atkakliai jo siekė. Kūryboje ieškojo naujovių, norėjo atrasti naują srovę. Jo sukurtas „Vizijas“ itin palankai įvertino dėstytojas, poetas, rašytojas V. Mykolaitis – Putinas – tai dar labiau paskatino Vytautą stengtis, tobulėti. Už šio gabaus, bet neturtingo studento mokslus mokėjo ne tik draugo tėvas, bet ir universiteto rektorius, kiek galėdama jį rėmė mylimoji Bronė Vildžiūnaitė, nes tėvas buvo miręs, motina augino mažesniuosius vaikus, todėl nedaug kuo galėjo jam padėti.
Ši netradicinė pamoka apie poetą Vytautą Mačernį netilpo į tradicinės pamokos laiką, kadangi rašytoja Aldona Ruseckaitė ne tik įdomiai ir įtaigiai pasakojo apie poetą Vytautą Mačernį, bet ir demonstravo nuotraukas, dokumentus, nuoširdžiai bendravo su pamokos dalyviais.
Baigdama paskaitą, poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė, populiarių knygų apie Maironį, Žemaitę ir Vytautą Mačernį autorė, prisipažino, kad nerimaudama laukia kitų metų pradžioje vyksiančios Vilniaus knygų mugės, kurioje pristatys dar vieną knygą – šįsyk apie poetės Salomėjos Nėries – gyvenimą knygoje ,,Padai pilni vinių“. Ji sakė, kad knygą apie paskutiniuosius Salomėjos Nėries gyvenimo metus taip pavadino todėl, kad prieš mirtį ligoninėje poetė Salomėja Nėris avėjusi šlepetes, kuriose buvo pilna vinių.
Džiugu, kad abiturientams, besirengiantiems lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui, patiko rašytojos paskaita, gali būti, kad išgirsta informacija ne vienas pasinaudos rašydamas VBE rašinį, kadangi Vytautas Mačernis yra vienas iš 36 privalomų autorių. Mokiniai nuoširdžiai padėkojo rašytojai A. Ruseckaitei už ypatingą literatūros pamoką, linkėdami jai kūrybinės sėkmės ir ateityje.
4g klasių mokinių ir mokytojų V. Kvaraciejienės, D. Jefimovos ir savo vardu dėkoju Lazdijų krašto muziejaus direktorei D. Pledienei ir gimnazijos direktoriaus pavaduotojai V. Spitrienei už suteiktą galimybę dalyvauti šioje labai įdomioje ir informatyvioje lietuvių literatūros pamokoje.
Jolanta Patackaitė
Nuotraukos Dainos Pledienės
