Gegužės pradžioje, vangiai beldžiantis pavasariui, mano gamtos mokytoja Gintutė Durtinevičienė pakvietė mane dalyvauti konferencijoje „Aš – gamtininkas“.
Konferenciją organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, projekto partneriai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos ornitologų draugija ir Gamtos tyrimų centras.
Šio projekto tikslas biologinės įvairovės (augalų, gyvūnų, grybų) stebėjimų, tyrimų ir sukauptos informacijos vertinimo pavyzdžiu skatinti mokinius pažinti gamtoje vykstančius procesus naudojant šiuolaikines informacines technologijas ir mobiliąsias išmaniąsias programėles.
Konferencija vyko birželio 8 dieną zoom platformoje. Ji prasidėjo 9 val. ir baigėsi po 16 val. Nors šiek tiek pavargau, tačiau buvo labai įdomu klausyti visus 31 pranešimą. Kuriuos ruošėme, mes, 50 visos Lietuvos mokiniai – iš Tauragės miesto ir rajono, Anykščių miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Kretingos, Liudvinavo, Lazdijų, Šakių rajono, Raseinių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono, Trakų rajono, Druskininkų. Dalyviai konferencijos metu pristatė atliktus stebėjimus. Visus dalyvius stebėjo, vertino, dalijo patarimus ir pastabas vertinimo komisija, kurią sudarė LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos vyresnioji mokytoja Aira Lažauninkienė, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė Violeta Gulbicka ir LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkas Gediminas Petkus.
Konferencijos atidarymo metu iš LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjo Almanto Kulbio sužinojome, kad pirmąją rugpjūčio savaitę, laimėtojų laukia puikus prizas –kelionė po Šiaurės Lenkiją.
Aš, šioje konferencijoje, pristačiau tęstinį savo projektą „Tulpių jūra“. Šios gėlės mane sužavėjo, kai būdama ketverių pirmą kartą, tikrąją jų jūrą, išvydau Burbiškio dvare, Raseinių rajone.
Tulpių stebėjimus atlieku nuo 2018 metų. Todėl dalyvaudama šiame projekte pateikiau visus stebėjimus, auginimo subtilybes, tulpių priežiūros įmantrybes. Po pristatymo iš vertinimo komisijos sulaukiau gražių žodžių apie atliktus darbus ir palinkėjimų, toliau vykdyti tai, ką esu pradėjusi.
Projekte dalyvavo visos šalies bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo švietimo institucijų mokiniai, besidomintys ornitologija, entomologija, teriologija, botanika, mikologija ir siekiantys žinių ir gebėjimų tobulinimo šiose srityse. Moksleiviai augino inkubatoriuose putpeles, terariumuose vėdarėlius, stebėjo nutrijas, bebrus. Gamtoje ieškojo paukščių, vabzdžių, augalų. Mokiniai matavo oro taršą, augino žirnius ir tikrino spygliuočių medžių atsparumą įvairiomis dujomis. Ypatingai sužavėjo ir buvo be galo įdomu klausytis, mūsų kraštietės, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos mokinės Augustės pranešimo apie vabzdžius.
Nekantraudama laukiu rugpjūčio pirmosios savaitės, nes pasiekė džiugi žinia – aš, su kitais Lietuvos mokiniais ir mus ruošusiais mokytojais keliausime į Šiaurės Lenkiją.
Kitą pranešimą skaitė 6c klasės mokiniai Donatas Marazas ir Adoma Kudžma ,,Lazdijos upelio šeimininkė – nutrija“. Nutrija beveik metus gyvena Lazdijų miesto parke, Lazdijos upelyje. Tai nėra Lietuvos gyvūnijai būdingas gyvūnas nutrija yra invazinė rūšis. Dagiausiai nutrijų gyvena Pietų Amerikoje lėtai judančiose ne užšąlančiose upėse. Lietuvoje nutrijas žmonės augino kaip naminius gyvūnus. Jų mėsą naudojo maistui, o kailius drabužių gamybai- kailiniams apykaklėms kepurėms. Kai gyvūnų kailio kailiniai tapo nebe madingi, nutrija nustota auginti. Stebima nutrija sėkmingai peržiemojo ir nesunkiai ištvėrė netgi šaltąjį žiemos laikotarpį natūralioje gamtoje. Ji sukrovė lizdą iš nendrių ir jame ilsisi. Nutrija natūraliai minta įvairius augalus, kurie yra netoli upelio, bet dažniausiai nendres, įvairias žoles ir net medžio žievę. Nutriją žmonės maitina batonu arba daržovėmis daugiausia morkomis. Dažniausiai žmonių grupės atsineša 2 ar 1 batono pakuotes. Per dieną dažniausiai ateina 1,2 arba 3 žmonių grupės pašerti nutriją. Bet taip daryti negalima, ji turi pati susirasti maisto ir išgyventi gamtoje.
Džiaugiuosi, sveikinu ir dėkoju šiems mokiniams už pristatytus pranešimus.
5b klasės mokinė Viltė Gražulevičiūtė
Biologijos mokytoja Gintutė Durtinevičienė
