Nuo balandžio 17 d. iki balandžio 23 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje veikė smagi, šviesomis ir spalvomis papildyta interaktyvi edukacinė paroda „Palieskime lietuvių kalbą rankomis“. Ši Lietuvių kalbos instituto sukurta paroda į gimnazijos skaityklą atkeliavo iš Lazdijų krašto muziejaus. Už tai esame dėkingi muziejininkei-edukatorei, laikinai einančiai direktoriaus pareigas Daivai Andruškevičienei ir muziejininkei Skaistei Katrynai Kasparavičienei už pagalbą eksponuojant parodą.
Be galo džiugu, kad ši paroda buvo integruota su įvairių dalykų mokytojais (lietuvių, rusų, geografijos, etikos, technologijų). Per palyginti trumpą laiką gimnazijos 5 – 9 klasių mokiniai su dideliu susidomėjimu studijavo interaktyvų indoeuropiečių kalbų medį, kuris simbolizavo kalbų grupes, o jų šakose bręstantys įvairiaspalviai vaisiai – toms grupėms priklausančias šeimas. Šių pamokų metu mokiniai bandė atrasti kalbų ryšius ir panašumus, sužinojo, kuriomis šeimos kalbomis pasaulyje kalbama daugiausia, o kurios kalbos jau yra išnykusios.
Ypatingai įdomu mokiniams buvo žaisti žaidimą dėlionės principu AKIS ir MUSĖ. Tai šviečiantys eksponatai, kurie leido mokiniams pažinti kalbų genetinę bendrystę ir bendrą kilmę.
Ar žinote, kiek lietuvių kalboje yra žodžių? Į dvidešimt Lietuvių kalbos žodyno tomų pateko apie pusė milijono žodžių.
5-9 klasių mokiniai susipažino dar su keliais šviečiančiais eksponatais – simboliniais žodynais, iš kurių sužinojo daugelio žodžių kilmę. Žaidžiant mokiniams paaiškėjo, kuris žodis yra paveldėtas iš senų laikų, kuris paskolintas iš kaimynų, ar sukurtas žymių žmonių. (Pvz. žodį mokykla sukūrė kalbininkas Jonas Jablonskis, žodį virtuvė sukūrė Konstantinas Sirvydas – vienas lietuviškų raštijos pradininkų, kalbininkas, kunigas, leksikografas).
Tačiau su didžiausiu susidomėjimu mokiniai spaudė raidelių (32) antspaudukus, iš kurių sužinojo lietuviškų raidžių kilmę. Mokiniai išsiaiškino, kad daugelis raidžių yra perimtos iš senosios lotynų abėcėlės, kelias mes esame pasiskolinę iš lenkų ir čekų abėcėlių. O unikalios lietuvių kalbininkų sukurtos raidės yra Ū (Jono Jablonskio sukurta) ir Ė. (Danieliaus Kleino).
Vėliau buvo pereita dar prie vieno žaidimo – „Lietuviški žodžiai pasaulio kalbose“. Magnetiniame žemėlapyje mokiniai turėjo sudėlioti 25 skolinių magnetukus, kuriuos mes, lietuviai, paskolinom kitoms kalboms – suomių, estų, latvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių. Pasirodo, kad daugiausia žodžių mes esame paskolinę estams. Mūsų mokiniams buvo įdomu tai sužinoti.
Pamokų metu interaktyvūs kalbos žaislai leido kiekvienam mokiniui paliesti lietuvių kalbą rankomis ir tokiu būdu pajusti kalbos savitumą ir atrasti įdomiausius kalbos faktus.
Džiaugiamės ir dėkojame Lietuvių kalbos institutui už sukurtą Lietuvos mokykloms puikią, turtingą bei profesionalią parodą.
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė
