Visą savaitę 4 g klasės moksleiviai lankėsi Lazdijų Laisvės kovų muziejuje, kur jiems buvo vedamos edukacijos. Pamokos kitose erdvėse, ypač tose, kurios iliustruoja programoje esančias temas, yra nepakartojama galimybė prisiliesti prie pačios istorijos. Ne tik perskaityti faktus iš vadovėlio, bet pabuvoti pastate, kuriame buvo įsikūręs saugumas, yra išlikusios areštinės kameros, kur buvo kalinti partizanai ir kovotojai už laisvę. Nedažnai galima klausytis gyvo istorijos liudytojo pasakojimo. Kokius emocinius išgyvenimus patyrė mokiniai, parašė atsiliepimuose po pamokos.
Ilma – „Pamoka muziejuje buvo puiki galimybė išgirsti tremtinio istoriją iš pirmų lūpų. Galėjau aiškiau įsivaizduoti, kiek daug teko patirti tremtiniams. Klausytis tremtinės Zuzanos Urbonaitės pasakojimo, tai buvo daug daugiau ir giliau, negu tokių istorijų skaitymas iš knygos. Vertinu, kad turėjau tokią galimybę dalyvauti tokioje pamokoje“.
Austėja – „Muziejuje lankausi jau trečią kartą. Manau ši, kovo 15 dieną vykusi pamoka -pati įdomiausia. Man labai svarbu girdėti pasakojimą apie kito žmogaus patirtį, nes dažnos istorijos būna pamokančios. Pamokančios, kaip galima išgyventi ir pačiomis sudėtingiausiomis situacijomis. Moko, kad šis gyvenimas yra labai trapus ir reikia branginti kiekvieną akimirką.“
Greta – „Stebiuosi, gerbiamos buvusios tremtinės atmintimi, gražia kalba, protingais patarimais. Mums buvo priminta, kas iš tiesų gyvenime yra tikrosios vertybės. ,,Šv. Kūčių metu plonytė riekelė duonos ir džiovintų obuoliukų sriuba-visos vaišės‘‘. Tai- šiandiena vaišių stalai tiesiog lūžta nuo gėrybių gausos. Papasakota vienos tremtinių šeimos istorija verčia permąstyti savo turimas vertybes.“
Aistė – „Muziejuje esantys eksponatai – gyvi istorijos liudytojai. Edukacijos metu sužinojau to, ko nebuvau sužinojusi. Nuoširdžiai dėkoju muziejininkėms už nuoširdžias edukacines pamokas: viena-skirta partizaninei kovai, kita-trėmimų istorijai atskleisti. Gautas žinias panaudosiu ruošiantis istorijos brandos egzaminui.
Gustė – „Kartu su klasės draugais išgyvenau buvusios tremtinės pasakojimo metu sukeltas emocijas. Buvo svarbu ir nepaprastai naudinga išgirsti kai kuriuos istorijos faktus iš liudininkės lūpų. Joks parašytas žodis neatstos „gyvo pasakojimo“.
Gabija. Pamokos metu išmokau vertinti tai, ką turiu. Edukacijos muziejuje ir ypač susitikimas su gerbiama tremtine Zuzana, privertė mane susimąstyti apie tai, kas buvo ir apie tai, kas yra. Didžiausia pagarba Tiems, kas rūpinasi mūsų tautos istorijos išsaugojimu.
Dovydas. Klausiausi pasakojimo ir prisiminiau, ką apie tremtį man pasakojo senelis: apie patirtą šaltį, nepriteklių, sunkų darbą. Labai įstrigo atmintin pasakyti žodžiai:
„Kai turi duonos – badu nemirsi“.
Augustas. Tai ką pamačiau, išgirdau ir supratau-man labai svarbu. Ačiū.
