„Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja.“ (V. Karalius)
Kiek peno vaizduotei menininkams duoda mūsų gražioji gamta! Ji atskleidžia ilgai saugotas paslaptis, priverčia virptelėti ne vieno grožį vertinančio žmogaus širdį. Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Nes gamta – tarsi antri namai, kur žmogus gali rasti ramybę, grožį, paguodą.
Fotografija – tai menas, žavintis akimirka, vaizduojantis gamtos perteiktą grožį. Menininkas, fotografuodamas gamtą, tarsi skverbiasi į svetimą pasaulį, svetimus namus, į kuriuos įeina ant pirštų galų, bet nepasibeldęs.
Nuo kovo 1 dienos Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos III aukšto fojė pradėjo veikti lazdijiečio fotografo Aldo Liaukaus fotografijų paroda „Mintys gamtoje“. Fotografijose parodos autorius užfiksavo ir įamžino nepaprastai gražius gamtos vaizdus, paukščius, žvėrelius. Jo fotografijos tarsi kalbasi su dangumi, kupinu šviesos, vilties bei šilumos. Čia lyg giesmėje išsilieja nepakartojamo grožio medžiai, žydinčios pievos, žydras dangus bei šioje žemėje gyvenantys gyvūnėliai.
Gražu žiūrėti į fotografijas, kuriose vaizdžiai bei detaliai atskleisti paukščių bei gyvūnų paslaptingojo gyvenimo ypatumai. Juk norint padaryti puikią laukinio paukščio ar žvėries nuotrauką, pirmiausia svarbu išstudijuoti žvėrelio ar gyvūnėlio elgseną ir tik po to pavyks padaryti puikų kadrą.
Malonu regėti nuotraukas, kuriose užfiksuota stipri raudonoji lapė, judrus pilkasis kiškis, spygliuotasis ežys, sutemų riteris barsukas, neįtikėtinai energingas briedis, miškų karalius taurusis elnias ir kiti. Gamtoje niekada nebūna nuobodu! Tuo mus įtikina parodos autorius Aldas Liaukus, mėgstąs fotografuoti judančius objektus: žvėris, paukščius, roplius.
Gamtos fotografas parodoje eksponuoja 15 fotografijų.
„Žmogui, kasdien vis labiau tolstančiam nuo gamtos, vis sandariau atsiribojančiam nuo praeities ištakų, šios nuotraukos tegul būna tarsi mažas langas į gyvą, kai kam iš mūsų labai mažai pažįstamą, nors ir šalia mūsų egzistuojantį pasaulį“, – teigia gamtos žinovas Jonas Bilinskas. O Aldui Liaukui laikas, praleistas gamtoje, yra harmonija, meilė, įkvėpimo bei energijos šaltinis.
Žiūrėdami į fotografo Aldo Liaukaus nuotraukas, rodos, girdime poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius:
Jei myli gamtą, širdžiai reikia visko:
Pelėdos ūksmo, spanguolių kvapnių,
Reik lygumų, kur pievų rasos tviska.
Kas būtų miškas, laukas be žmonių?
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė
