Ryškesnės mokyklos istorijos atkarpos
- 1920 m. sausio 12 d. Lazdijuose kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio pastangomis įkurta Žiburio gimnazija.
- 1929 m. gimnazijoje mokosi 120 mokinių, veikia visos klasės (išskyrus 8-ąją). Pedagogų taryba nutaria pasirinkti bendrojo lavinimo su sustiprintu lotynų kalbos dėstymo tipą. Veikia gimnazijos choras, orkestras, skautų ir „Vaidilučių“ organizacijos, direktoriumi dirba J. Starkus.
- 1928-1931 metais vokiečių ir lietuvių kalbos mokytoja dirba poetė Salomėja Nėris, mokiniams palikusi įspūdį.
- 1938 m. „Žiburio“ gimnazija tampa valstybine.
- 1921-1939 m. Vyriausybės lėšomis ir miesto gyventojų aukomis gimnazija nuolat plečiama.
- 1940 m. prasideda sovietinės mokyklos tipo kūrimas.
- 1975 m. pastatytas centrinis mokyklos pastatas.
- 1995 m. Lazdijų vidurinei mokyklai suteiktas Motiejaus Gustaičio vardas.
- 2005 metais mokykla atvertė naują savo gyvavimo puslapį – pradėjo skaičiuoti gimnazijos metus.
- 2014 metais rugsėjo 1 d. įsteigtas Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šventežerio vidurinio ugdymo skyrius.
- 2015 metais rugsėjo 1 d. įsteigtas Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šeštokų vidurinio ugdymo skyrius.
- 2020 metais rugsėjo 1 d. įsteigti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos A. Kirsnos pagrindinio ugdymo skyrius, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Krosnos pagrindinio ugdymo skyrius (nuo 2021-09-01 Krosnos ikimokyklinio ugdymo skyrius) ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Kučiūnų pagrindinio ugdymo skyrius (nuo 2021-09-01 Kučiūnų pradinio ugdymo skyrius, nuo 2023-09-01 Kučiūnų ikimokyklinio ugdymo skyrius).
Direktoriai
- Motiejus Gustaitis (1920-1927 m.)
- Jonas Starkus (1927-1936 m.)
- Antanas Lakickas- Lakiūnas (1936-1940 m.)
- Juozas Treinys (1940-1941 m.)
- Antanas Masionis (1941-1944 m.)
- Albinas Stanulis (1944-1946 m.)
- Antanas Urbanavičius (1946-1947 m.)
- Borisas Zefas (1947-1948 m.)
- Algirdas Laurynaitis (1948-1951 m.)
- Mamertas Pazikas (1951-1954 m.)
- Juozas Pakulis (1954-1957 m.)
- Jonas Lazauskas (1957-1959 m.)
- Natalija Bucevičiūtė (1959-1960 m.)
- Zigmas Petrauskas (1960- 1964 m.)
- Vladas Mikelionis (1964-1969m.)
- Birutė Vanagienė (1969 -1980 m.)
- Česlovas Šerkšnas (1980-1989 m.)
- Angelija Vekterienė (1989-1997 m.)
- Roma Giedraitienė (1997-2013 m.)
- Jurgita Mozerienė (2015-2022 m.)
- Erika Poškevičienė (2023-2024 m.)
- Alma Burbaitė (nuo 2025 m. rugsėjo mėn.)
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos istorija
Visas mano tikėjimas vaikšto mokyklos koridoriais,
Visos mano mintys sudėtos į mokyklos klases,
Norėdami pamatyti Lietuvą,
žiūrėkim į mokyklą, –
Ten ji auga, mokosi skaityti ir rašyti.
(Justinas Marcinkevičius)
Istorijos rato nesustabdysi. Mokykla, kaip ir gyvenimas, verčia vis naujus puslapius, o istorija – epochos, politiniai bei visuomeniniai įvykiai – įspaudžia į mūsų gyvenimą tam tikrus įspaudus.
Jos kilni misija ugdyti asmenybę – dorą, atsakingą žmogų, perduoti jam mūsų tautos kultūrą, meilę gimtajai kalbai, tėvų žemei, Tėvynei Lietuvai. Tad praeikime tais vingriais mokyklos istorijos formavimosi takais, prisiminkime ir pradžių pradžią – Seinų „Žiburio“ gimnaziją, kuri 1920 m. sausio 12 d. buvo atkurta Lazdijuose ir kurios pradėtą misiją šiandien mes tęsiame.
Dzūkijos kraštas labai anksti pradėjo rūpintis vaikų bei jaunuomenės švietimu. Dar 1571 metais pradėjo veikti pirmoji lietuviška pradinė mokykla, su pertraukomis veikusi iki 1863 m., o 1928 m. gegužės 1 d. Seinų apskrityje (pirmoje apskrityje Suvalkų krašte) buvo įvestas privalomas pradinis mokslas. 1923–1927 m. prie „Žiburio“ gimnazijos veikė dvejų metų mokytojų kursai, kuriems vadovavo mokytojas Simonas Vaznelis, ir per tą laiką buvo paruošta 70 šios srities specialistų.
1920 m. sausio 12 d. Seinų „Žiburio“ gimnazijos mergaičių ir berniukų skyriai iš Seinų buvo perkelti į Lazdijus, į Seinų gatvę (dabar Lazdijų krašto muziejus). Šis įvykis labai paspartino Dzūkijos tautinį ir kultūrinį gyvenimą. Gimnazijos įkūrėjas – tuo metu visiems Lietuvoje žinomas poetas romantikas ir kunigas Motiejus Gustaitis. 1925 m. gimnaziją baigė pirmoji absolventų laida. 1928–1931 m. „Žiburio“ gimnazijoje dirbo vokiečių ir lietuvių kalbos mokytoja Salomėja Nėris. 1929 m. gimnazijoje mokėsi 120 mokinių, veikė visos klasės (išskyrus 8–ąją). Pedagogų tarybai nutarus, pasirenkamas bendrojo lavinimo su sustiprintu lotynų kalbos dėstymu mokymo tipas. Veikia gimnazijos choras, orkestras, skautų ir „Vaidilučių“ organizacijos, sporto būreliai. Moksleiviai buvo labai motyvuoti ir aktyvūs: patys redagavo leidžiamus laikraščius „Dzūkelių kanklės“, „Bučius“, „Lauko lelijos“. 1921 m. miesteliui buvo suvaidintas penkių veiksmų vaizdelis „Dzūkiškos vestuvės“.
Kiek žymių pedagogų čia dirbo, turėdami aukštojo mokslo diplomus, parašę vadovėlius bei apgynę disertacijas! Tų laikų mokytojai tikėjo nuostata, kad žmogus, kaip asmenybė, neauga ir netobulėja be tėvų meilės ir drausmės, be mokslo šviesos, kaip neauga ir nebręsta javai be saulės šviesos ir šilumos.
Pirmieji mūsų krašto švietėjai, mokyklų inspektoriai Jonas Dereškevičius, Simonas Vaznelis ypač akcentavo šeimos ir mokyklos stiprų ryšį, nes šeima anksčiau nei mokykla išugdo norą pažinti, sužinoti, išmokti. Gimnazijos mokytojas Aleksandras Lėvanas pirmasis Lietuvoje parašo knygą „Abstinencija žiloje senovėje“ (1925 m.), kurioje pasakoja apie alkoholio žalą.
1927 m. gruodžio 23 dieną, eidamas 58-uosius metus, mirė Motiejus Gustaitis. Mirus M. Gustaičiui, direktoriaus pareigas užėmė kunigas Jonas Starkus.
Gimnazijoje mokėsi įvairaus amžiaus mokiniai – nuo mokyklinio amžiaus berniukų ir merginų iki suaugusiųjų.
Mokslas buvo mokamas. Jaunesnių klasių mokinių tėvai už pusmetį mokėjo 50 litų valstybinį mokestį ir 15 litų ūkio reikalams. Vyresnių klasių – 75 litus valstybinį mokestį ir 15 litų ūkio reikalams.
Vėliau pedagogai ypač akcentavo aukštojo mokslo svarbą, nes prieškario Lietuvoje labai trūko išsilavinusių pedagogų, o mokyklas ėmė lankyti daug mokinių. „Žiburio“ gimnazija pirmenybę teikė išsilavinusiems mokytojams, todėl į Lazdijus atvyko dirbti gana žymūs to meto žmonės, tokie kaip Salomėja Nėris, Juozas Baltrukonis, Jonas Starkus, Jonas Vaitiekūnas, Julija Ičkauskaitė–Vosylienė.
Šiandien džiaugiamės ir labai didžiuojamės Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose baigusiais mokiniais, iš tikrųjų savo darbais išgarsinusiais mūsų kraštą: žurnalistu, kraštotyrininku Kazimieru Beruliu; istoriku, dramaturgu, mokėjusiu net 13 kalbų – Adolfu Raulinaičiu; pedagogu, redaktoriumi, spaudos darbuotoju Antanu Šerkšnu; pedagoge Ona Norušyte; žymiu geografu visuomenininku, vadovėlių autoriumi Antanu Bendoriumi; karininku, Lietuvos Laisvės kovų Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininku, Pietų partizanų kuopų vadu, Ginkluotųjų pajėgų vadu Adolfu Ramanausku – Vanagu; kompozitoriais, choro dirigentais Anicetu, Arminu ir Viktoru Budrevičiumi; kalbininke, pedagoge Elžbieta Mikalauskaite; kompozitoriumi, smuikininku Josefu Achromu ir kt.
1936 m. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, šalia bažnyčios, buvo pastatyti nauji gimnazijos rūmai. Statybai vadovavo inžinierius P. Garmus. Tai buvo didelis įvykis Lazdijams. Mokykla dažnai keitė savo pavadinimą, kol 1938 m. tapo Seinų valstybine gimnazija. Mokinių skaičius toliau augo, todėl Vyriausybė skyrė dalį lėšų mūrinių mokyklos pastatų statybai Kauno gatvėje. 1939 m. naujuose pastatuose Kauno gatvėje įsikūrė pradinė mokykla, o Vytauto gatvėje – gimnazija. Gimnazijai vadovavo gabus pedagogas Antanas Lakickas–Lakiūnas (1936–1940 m.). 1940 m. Lietuvoje prasidėjus sovietų represijoms, NKVD jį suima ir ištremia į Vorkutą. Sovietinio laikotarpio pedagogai jau pirmaisiais sovietinės okupacijos metais susidūrė su trėmimais. Buvo ištremtas ir vėliau gimnazijai vadovavęs Borisas Zefas.
Nuo 1940 m. gimnazija toliau didinama, bet keičiasi jos darbo metodikos: tai jau ne lietuviško, bet sovietinio tipo mokykla. Tačiau ją lankantys mokiniai nepraranda motyvacijos siekti mokslų ir tobulėti. Šiais metais valstybinę gimnaziją baigė Simonas Avigrodas–Sideris, vėliau tapęs žymiu inžinieriumi, technikos mokslų daktaru bei jo sesuo Šeinė Sideraitė–Josaidienė, tapusi garsia medicinos mokslų daktare. 1942–1944 m. Lazdijų valstybinėje gimnazijoje mokytojauja kino režisierius, kinotyrininkas, pedagogas Vytautas Mikalauskas (gimęs 1921 m. Jaseniaukoje, Lazdijų vls., Seinų apskritis). 1946 m. Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją baigė ir žymi pedagogė, aukštojo ir specialiojo mokslo metodininkė a.a. Aldona Krikščiūnaitė. 1947–1948 m. pradinės mokyklos patalpose buvo atidaryta suaugusiųjų gimnazija. 1947 m. Lazdijų valstybinę gimnaziją baigė Lietuvos nusipelnęs žurnalistas Alfonsas Jurgis Skripka ir Elena Stasiulevičiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, docentė, kalbininkė.
1949 m. buvusi Lazdijų gimnazija tampa vidurine mokykla. Paskutinės laidos abiturientės buvo ilgametės šios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Marija Bubnytė–Biveinienė ir Marija Petručionytė–Janulevičienė.
1949–1952 m. Lazdijų vidurinėje mokykloje mokėsi Matas Vytautas Gutauskas (inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras bei habilituotas daktaras, profesorius).
Pokario metais mokykla dirbo sunkiomis sąlygomis. Klasės buvo apšviestos žibalinėmis lempomis, dažnai trūkdavo žibalo. Trūko vadovėlių, sąsiuvinių, mokiniams iš kaimų buvo sunku pasiekti mokyklą. Tačiau žinių troškimas buvo toks didelis, kad minėtos problemos neatrodė reikšmingos. Norą mokytis ir tapti svarbiais piliečiais skatino ir puoselėjo mokytojų kolektyvas. Jame buvo įsimintinų asmenybių: matematikai Lainauskas, A. Strazdas, lituanistės J. Lainauskienė ir M. Bukonienė, gamtininkė Jakulevičiūtė, lotynistė V. Kauzonienė, chemikas ir astronomas P. Burneika, mokytojai O. Zdanavičiūtė, O. Salyklytė, M. Janulevičiūtė, J. Dzimitravičiūtė ir kt.
Belieka didžiuotis daug pasiekusiais minėtų mokytojų mokiniais: Aloyzu Sušinsku – žymiu agronomu, literatu, žurnalistu; Broniumi Svecevičiumi – filologijos mokslų daktaru; Marija Kazlauskaite–Subatavičiene – vertėja, išvertusia ispanų, anglų, portugalų, rusų rašytojų ir poetų knygas; Vytautu Salinka – žurnalistu, filosofijos mokslų daktaru; Algimantu Stankevičiumi – aktoriumi, režisieriumi; Ferdinandu Kauzonu – žurnalistu, režisieriumi; iki 10 klasės (iki 1953 m.) Lazdijų vidurinėje mokykloje mokėsi žymi rankininkė, Vilniaus „Eglės“ rankinio moterų komandos ilgametė vadovė, sportininkė bei nusipelniusi trenerė Onutė Aneta Ažukaitė–Barisienė ir daugeliu kitų.
1975 m. pastatomas centrinis mokyklos pastatas Vytauto gatvėje. 1969–1980 m. mokyklai vadovauja jau a.a. nenuilstanti entuziastė Birutė Vanagienė, kuri buvo aktyvi Lazdijų bendruomenės visuomeninės bei kultūrinės veiklos dalyvė. Jos vadovavimo metu buvo itin skatinamas mokytojų ir mokinių kūrybiškumas, ieškoma kūrybinių partnerių bendradarbiavimui ir visuomeninei veiklai. Iki 1990 metų B. Vanagienė dirbo šios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
1980–1989 m. mokyklos vairą į savo rankas perėmė direktorius Česlovas Šerkšnas – nuoširdus pedagogas, mylėjęs darbštų, darnų, kūrybingą kolektyvą, mokinius ir mokyklą. Mirus Č. Šerkšnui, iki 1997 m. naujos tautinės mokyklos koncepciją kūrė talentinga menininkė Angelija Vekterienė, pasižymėjusi ypatingu optimizmu ir pagarba žmogui. Jos iniciatyva 1995 m. Lazdijų vidurinė mokykla pavadinama Motiejaus Gustaičio vardu. Naujoji gimnazijos vadovė siekė, kad mokykla puoselėtų dzūkų krašto tradicijas ir etninę kultūrą.
Iš Lazdijų išvykus A. Vekterienei, iki 2013 m. mokyklai vadovavo direktorė Roma Giedraitienė, daug dėmesio skyrusi gimnazijos atnaujinimui: skatino mokytojus ir mokinius per projektinę veiklą turtėti ne tik patiems, bet ir turtinti gimnaziją. R. Giedraitienė mokykloje pastebėdavo kiekvieną: entuziastingai girdavo už laimėjimus ir guosdavo ištikus nesėkmei. Jai vadovaujant, 2006 m. Lazdijų M. Gustaičio vidurinei mokyklai suteikiamas gimnazijos statusas.
Nuo 2015 m. kovo Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijai vadovavo puiki strategė ir vadybininkė Jurgita Mozerienė. Ji toliau tęsė gimnazijos tradicijas, telkė gimnazijos bendruomenę, daug dėmesio skirdama naujausiems ugdymo metodams įsisavinti.
Per daugiau nei šimtmetį šios mokyklos direktoriais dirbo 24 asmenys.
Gimnazijos istorijos šviesoje su pagarba prisiminkime ir vėlesnių laikų buvusius mokyklos mokytojus ir mokinius..... Čia norėčiau paminėti poetą, muziejininką Joną Endrijaitį, Lazdijų vidurinę mokyklą baigusį 1972 m.; aktorius Leoną Zmirską ir Juozą Bindoką; dainininką Marijoną Mikutavičių; mokytoją Birutę Plančiūnaitę–Vžesniauskienę; Lietuvos žurnalistą, kolekcininką Vilių Kavaliauską; kunigą, Garbės kanauninką Raimundą Žukauską; ilgametį geografijos mokytoją ekspertą, gimnazijos muziejaus įkūrėją Joną Malinauską, lengvosios atletikos federacijos prezidentą Eimantą Skrabulį.
Malonu, kad yra kuo didžiuotis! Visi kartu mes esame neatsiejama gimnazijos gyvenimo dalis.
Daiva Mikalauskienė
