Netradicinė pamoka–susitikimas su lazdijiete fotografe Jolanta Janulevičiene

Balandžio 29 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje fotografijos būrelio mokiniams (dalyvavo ir jų mokytoja Eglė Smirnovienė) vyko pamoka–susitikimas su fotografijų parodos „Sustojęs žvilgsnis“ autore Jolanta Janulevičiene.

Mokiniams autorė įdomiai ir vaizdžiai papasakojo nuotraukų atsiradimo istorijas,  visus itin sudomino fotografės pademonstruoti pirmieji fotoaparatai, jų veikimo principas ir nuotraukų gamybos ypatumai. O tada autorė pristatė savo nuotraukų parodą „Sustojęs žvilgsnis“, kuri šiuo metu eksponuojama gimnazijos III aukšto fojė.

Nuo ko viskas prasidėjo? Fotografija visuomet Jolantai buvo didelė aistra. Ją žavėjo natūralus gamtos grožis, stebinantis įvairove ir užburiantis kontrastais. Pasak jos, 2017 m. vienas iš geriausių gyvenimo pasirinkimų buvo pradėti studijuoti fotografiją Alytaus kolegijoje. Pirmoji įsimintina pamoka vyko prie Dusios ežero, apsupto pušynų ir kvapą gniaužiančio kraštovaizdžio. Čia buvo gautos žinios, kaip netrikdant gamtos galima išgauti gražių kadrų, kaip pamatyti gamtoje tai, ko nemato eilinis žmogus – vadinasi, pirmiausia reikia išmokti fotografuoti akimis. Ši studijų patirtis išmokė darbo su fotoaparatu subtilybių. Ką fotografui reiškia padaryti „gerą kadrą“? Tai atskleisti gamtoje slypinčias paslaptis fotografuojant. Jolanta pati save vadina gamtos žmogumi, ji mėgsta įamžinti tai, ką sukuria gamta. Jai patinka ieškoti įdomių šviesos bei formos detalių. Jai gamta kaip meditacija. Beje, fotografė nemėgsta fotografuoti žmonių. Pasak jos, žmonės dėvi kaukes, todėl be galo sunku išgauti tikras emocijas, nuotaikas ar perteikti vidinius išgyvenimus.

Netradicinės pamokos–susitikimo metu Jolanta Janulevičienė fotografijos būrelio nariams pristatydama parodą „Sustojęs žvilgsnis“ (19 fotografijų) kalbėjo apie fotografijose išryškinamos sąsajas su poetinėmis ištraukomis, kuriomis pažymėta kiekviena fotografija. Keletas Jolantos sukurtų eilių yra virtę dainomis. Kai poetinė fotografija susiejama su gamta, atsiranda unikalus ryšys tarp žmogaus ir aplinkos. Tai fotografijos, kviečiančios sustoti, įsižiūrėti, įsiklausyti į tylą.

Akimirka sustabdo laiką... Fotografijos, kuriuose užfiksuotos senos apleistos vietos, seniai pamiršti pastatai, senas laikrodis, rodantis ir mušantis bėgančias  gyvenimo valandas. Tai tarsi maža amžinybė akimirkoje...

Kūrėjai be galo brangi fotografija – paprastas klevo lapas, kuris primena gyvenimo trapumą ir grožį vienu metu. Pirmiausia Jolanta Janulevičienė sukūrė eilėraštį, o vėliau ir vaizdas „atėjo“. Ir eilėraštis virto daina.

Neeilinė fotografija – namelis žiemos kraštovaizdžio apsuptyje: nuotraukoje matomi apdulkėję susipynę voratinkliais ir kampe palikti miltuoti batai... Sustabdyta kažkieno gyvenimo akimirka. Kaip ir daugelyje Jolantos Janulevičienės fotografuotų vietų – dažniausiai gamtoje, kurios grožis keičiasi žaibiškai – laikas sustabdomas amžinai.  

Prasminga ir nuoširdi netradicinė pamoka–susitikimas nepaliko abejingų. Kiekvienas mokinys išsinešė daug naudingų patarimų apie neįtikėtiną meno rūšį – fotografiją.