Paminėtos Dzūkijos krašto švietėjo Motiejaus Gustaičio 155 -osios gimimo metinės

„Aukštas dangau! Tiek suteikęs troškimo,
Širdį šlakstyki rasa:
Duok, tegu žingsnius jaunimo
Lydi visuomet šviesa“

(M. Gustaitis, eil. „Jaunimui, kursai šviesdinas“)

Kaip ir kasmet, šiemet Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija paminėjo mūsų mylimo ir gerbiamo gimnazijos įkūrėjo Motiejaus  Gustaičio 155 –ąsias gimimo metines. Apie Motiejų Gustaitį daug kalbėta gimnazijoje, muziejuje, rašyta daug straipsnių spaudoje, apžvelgti Motiejaus Gustaičio, buvusio gimnazijos direktoriaus, Dzūkijos krašto švietėjo, mokytojo, mokslininko, kalbininko, lietuviško „Stilistikos“ vadovėlio autoriaus ir poeto simbolisto kūrybos savitumai, išklausyti literatūros kritikų pasisakymai.

Vasario 27 d. minint šį gražų jubiliejų, gimnazijos bendruomenė, muziejininkai, bibliotekininkai susirinko atminimo valandėlei prie kun. dr. Motiejaus Gustaičio kapo Lazdijų miesto kapinėse. Prie kapo jautriais žodžiais į poetą kreipėsi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 3gB klasės mokinė Gabija Tonkaitė. Po to uždegėme žvakeles ir padėjome gėlių. Kiek vėliau gimnazijos aktų salėje 3gB klasių mokiniai gimnazijos bendruomenei dovanojo literatūrinę kompoziciją „Motiejus Gustaitis – tikėjimo ir dvasingumo žiburys“ (parengė lietuvių kalbos mokytoja Snieguolė Mazaliauskienė ir bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė).

Ta proga gimnazijos lituanistai ir bibliotekininkai visus pakvietė pažvelgti į mūsų gimtosios kalbos skambesį ir grožį, susiedami Motiejaus  Gustaičio, visuomet puoselėjusio lietuvių kalbos stilistinę švarą, su kasmet minimos Lietuvių kalbos dienų, vykstančių vasario 16 - kovo 11 d. renginiais. Juk unikalus kalbos skambesys ir savitumas labiausiai atsiskleidžia talentingų rašytojų, poetų kūryboje ir retorikos specialistų kalbose. Šiuo tikslu į gimnaziją buvo pakviesta kraštotyrininkė Lionė Lapinskienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, knygų sudarytoja, redaktorė, leidėja, komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, vasario 19 d. gavusi garbingą „Sraigės“ apdovanojimą iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos už reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Jos ilgametė veikla aprėpia daug įvairių lituanistikos sričių. Todėl neatsitiktinai viešnia kaip išskirtinį talentą lietuvių literatūroje šįkart pasirinko Motiejaus Gustaičio gyvenimo ir kūrybos sąsajų apžvalgą.  Lionė Lapinskienė mokytojams, klasių vadovams, bibliotekininkams, muziejininkams ir mokiniams skaitė paskaitą „Motiejaus Gustaičio nuopelnai lituanistikai“. Ji vaizdžiai pasakojo apie Motiejų Gustaitį, kaip poetą ir lietuvybės puoselėtoją: sužinojome, kodėl Motiejus Gustaitis buvo išvykęs į Ameriką ir kodėl buvo priverstas pasilikti ten ilgesniam laikui. Kad gyvendamas svetur labai ilgėjosi Lietuvos, pasak Lionės Lapinskienės, apie tai galime spręsti iš eilėraščių.

Viešnia paskaitos metu priminė, kokia svarbi Motiejaus Gustaičio knyga ,,Stilistika“, kurioje atsispindi lietuvių kalbos taisyklingumas, jos vartojimo sritys, kalbos grožis bei skambumas. „Kaip žinoma, ,,Stilistika“ pirmą kartą buvo išleista 1923 metais. Sulaukusi didelio pasisekimo, antroji laida pasirodė 1927 metais, jau po autoriaus mirties.” Pasak lektorės, „kalba yra tautos sielos veidrodis. Kas darko kalbą, tas teršia jos sielą. Todėl gana palankiai intelektualioji visuomenė 1923 m. priėmė Motiejaus Gustaičio knygą „Stilistika“ – pirmąjį lietuviškos literatūros teorijos vadovėlį, kuriame savo samprotavimus autorius grindė Daukanto, Donelaičio, Valančiaus, Kudirkos, Maironio ir kitų kūriniais. Ypač populiarus šis vadovėlis tapo mokyklose – kaip visai naujas dalykas ir nepaprastai reikšminga priemonė kovojant su kalbos užterštumu, darkymu ir svetimybėmis. Beje, lietuvių literatūros teorijos vadovėlyje „Stilistika“ Motiejus Gustaitis panaudojo 200 Antikos laikų autorių pasisakymų (rašytojų, mąstytojų) ir savą patirtį”.

Paskaitos metu daug dėmesio  buvo skiriama Motiejaus Gustaičio ir visuomeninei kultūrinei veiklai populiarinti. Kalbėdama apie Motiejaus Gustaičio nuopelnus lituanistikai, lektorė citavo ir kito įžymaus Lietuvos kalbininko, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininko Juozo Pikčilingio mintis: „Tas bus geriausias rašytojas, kuris sugebės įgytąjį pasaulio raštijos meną organingai sujungti su gimtuoju menu, kas savo asmens mintis ir jausmus suderins su tautos ir tėvynės dvasia“.

Kad geriau suvoktume Dzūkijos krašto švietėjo, visuomenininko ir poeto Motiejaus Gustaičio darbų svarbą ir pajustume jo kalbos grožį, be paskaitos, viešnia 2g klasių mokiniams vedė pamoką „Mokausi rašyti iš kun. dr. Motiejaus Gustaičio tekstų“. Ji paruošė rašybai mokytis užduočių – jas atlikę mokiniai prisipažino, kad M. Gustaičio kalba yra graži, vaizdinga, o stilius tikrai savitas.

Gera galvoti ir rašyti apie šviesų žmogų, kuris visą savo gyvenimą skyrė dvasingumo ugdymui, skiepijo tikėjimą amžinosiomis vertybėmis, mokė mylėti žmones ir gyvenimą, tėvynę Lietuvą. Toks ir buvo mūsų gimnazijos įkūrėjas Motiejus  Gustaitis.