Netradicinė lietuvių kalbos ir literatūros pamoka ,,Tradiciniai Kūčių valgiai ir papročiai“

Artėjant gražiausiai  metų šventei – Šv. Kalėdoms, gruodžio 19 d. 1gA klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Snieguole Mazaliauskiene ir bibliotekininke Daiva Mikalauskiene dalyvavo netradicinėje pamokoje „Tradiciniai Kūčių patiekalai“. Pamoka vyko Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos literatūros 4 kabinete. Pagal parengtą bibliotekininkės Daivos Mikalauskienės scenarijų, pamoką vedė mokiniai.

Grojant foninei muzikai (Broniaus Kutavičiaus oratorijai ,,Pagonių apeigos“), pro duris ramiu žingsniu įėjo Vaidilutė  su ugnele. Ji priėjo prie kabinete stovinčio stalo, uždegė ant jo simbolinę žvakelę. Tuo metu buvo skaitomas posmas iš poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio „Dainuoju Lietuvą“.

Lietuva. Kai kuriems simbolizuoja lietų, nes  čia dažnai lyja, kiti sako, jog jos vardas kildinamas iš upelio Lietauka. Prasidėjusi nuo mažo upelio ji tapo  neapkabinamai didelė  savo  iškilių vaikų dėka. Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Kęstutis ir Vytautas... Jie kūrė didingą Lietuvos istoriją. Lietuvos vardas gyvuoja jau daugiau nei tūkstantį metų. Visko buvo - ir karų, ir marų, bet sunkiausia buvo išlaikyti lietuvišką kalbą, dėl kurios ilgai kovojome. Ir  tik neapsakoma drąsa ir meilė padėjo mums ją išsaugot. Šioje šalyje gyveno ir tebegyvena darbštūs, kantrūs bei kūrybingi žmonės.

Netradicinės pamokos metu buvo kalbama tikrąsias lietuvių tradicijas: Kūčių ir Šv. Kalėdų valgius bei papročius Dzūkijoje. „Kų paliko dzieduliai kap kraicį, plaka mano krūcinėn lig šiol!“.

Šių dienų papročius diktuoja ir ekonominė, ir socialinė padėtis. Gyvenimo paradoksas. Visą pokarį, sovietmetį galvojome, kaip prasimaitinti, kur gauti maisto, dabar galvojame, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų ir priklausomybės nuo maisto. Žinoma, tai humoro dėlei, o jei rimtai, Kūčios, Kalėdos – virsmo metas. Reikia galvoti apie ateitį. Praeitį ir ateitį sieja tik mūsų mintys. Kūčias švenčiame susikaupę, prisimename gyvus ir mirusius. Ant stalo ramiai dega žvakė, padėti tradiciniai Kūčių patiekalai. Paprasti, senoviški, archajiški, kokie buvo laiko pradžioje, iki kultūros, iki mūsų, kol dar žmonės ir gyvuliai gyveno greta ir suprato vieni kitus be žodžių. Šiandien stalą dengiame linine staltiese, iš po jos styro šiaudai ar šienas - gyvulių testamentas, žmogus pradeda suprasti gyvulių kalbą, įsiviešpatauja tamsa, suartėja žmogaus ir gamtos pasaulis. 

Netradicinei pamokai einant į pabaigą, aplink stalą susėdę vaišinomės tradiciniu lietuvių Kūčių vakarienės patiekalu - kūčiukais.