Geranoriškumo akcija „Mokytojai gyvi, kol juos prisimena mokiniai”

Dar niekad šitaip skaudžiai nežydėjo pienės,
Ir vyturio daina nebuvo taip graudi.
Išvaikščiojau metus kaip gimto kaimo pievas,
Apkarto net žolė, lyg trūkusi tulžis.
Dar niekad šitaip gailiai neraudojo lietūs.
Ir ašara skaidri nebuvo taip sūri,
Išklaidžiojau gatves, išmyniau taką kietą,
Ieškodama tavęs, ieškodama sau vietos...
Berinkdama šukes, kurios po kojom mėtos,
Atsiklaupiau ant jų: neatsisveikink, jei gali.
Juk niekad šitaip skaudžiai nežydėjo pienės.
Juk niekad šitaip gailiai neraudojo lietūs,
Kai tu kasmet, kasdien esi many,
Kai tu kasnakt, kasryt, kasdien esi toli.... 

                            (I. Nagulevičienė, eilėraštis “Ieškojimas”)

Pagal mūsų senolius, spalio mėnuo – vėlių metas. Spalio 23 d. , artėjant Mirusiųjų atminimo ir pagerbimo  dienai, specialiosios klasės mokiniai, lydimi mokytojų Živilės Klimienės, Vydos Burdulienės, bibliotekininkės Daivos Mikalauskienės bei 7A klasės mokinių savanorių, vyko į Lazdijų miesto kapines, kur buvo uždegtos atminimo žvakelės ant mūsų mokykloje dirbusių Mokytojų, jau iškeliavusių į Amžinybę, kapų. Čia amžiną poilsį ir ramybę rado nemažai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytojų.  Šios geranoriškumo akcijos “Mokytojai gyvi, kol juos prisimena mokiniai”, buvo ugdoma pagarba žmonėms (Mokytojams), kurie savo darbą, gebėjimus, pastangas skyrė mūsų mokyklai ir kurie buvo su mumis Didžiajame ugdymo(si) kelyje.

Išėjusieji Anapilin Mokytojai buvo pagerbti tylos minute ir nuoširdžia malda.