Ir vėl Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija – tarp geriausiųjų!

Balandžio 29-30 dienomis Klaipėdos Vydūno gimnazijoje baigėsi 57-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso šalies etapas, į kurį buvo pakviesti 98 jaunieji rašytojai, poetai, dramaturgai, mokslininkai, eseistai, kritikai ir vertėjai bei juos ruošę mokytojai. Kaip ir kasmet mokiniai varžėsi 6 darbo sekcijose: poezijos, prozos ir dramos, publicistikos ir esė, literatūros mokslo ir kritikos, kalbos tiriamųjų darbų ir vertimų. Šiais metai klaipėdiečiai konkurso atidarymui pasirinko šūkį „Kurdami tveriame naujus pasaulius“, o uždarymui – „Pasaulio harmoniją galime kurti ir mes patys“. 
Iš Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos į jaunųjų filologų konkurso šalies etapą buvo pakviesti 2gB klasės mokiniai – poetė Miglė Grėbliūnaitė bei prozininkas Titas Lukoševičius (abu mokinius ruošė mokytoja Vida Kvaraciejienė) – ir šios gimnazijos Šeštokų skyriaus 3g klasės mokinė Austėja Plonytė, prozininkė (ją ruošė mokytoja Aurelija Paciukonienė). Beje, Miglė ir Titas Lazdijų savivaldybės vertinimo komisijos nebuvo pastebėti ir jų darbai nebuvo išsiųsti toliau varžytis šalies etape. Tačiau jie nenuleido rankų ir, parašę motyvacinius laiškus pasirinktų sekcijų šalies vertinimo komisijoms, savo darbus išsiuntė patys. Ir gerai, kad išsiuntė! Visi trys jaunieji kūrėjai sulaukė daug gražių žodžių ir paskatinimų iš komisijos narių, o būsimai savivaldybės jaunųjų filologų darbų vertinimo komisijai šalies vertinimo komisijos nariai pasiūlė imti pavyzdį iš kitų savivaldybių, kurios jau seniai į šalies etapą siunčia visų jaunųjų filologų darbus. Pasak prozos ir dramos sekcijos vertinimo komisijos narės rašytojos, pedagogės Dainos Opolskaitės, argi gali nemenininkas įvertinti meną? Meną objektyviai įvertinti gali tik kitas menininkas, todėl neverta mokytojams vargintis ir skirti pirmų, antrų ar dar kitokių vietų už meno kūrinius – poetai, prozininkai, publicistai, mokslininkai ir vertėjai patys atsirinks, ką verta kviesti į šalies etapą ir iš ko tikrai bus galima išauginti menininką. „Kita vertus, meninius tekstus kuriančių mokinių nėra labai daug ir kasmet jų mažėja“, – apgailestavo rašytoja. Anot poezijos sekcijos vertinimo komisijos nario poeto, eseisto Donato Petrošiaus, „širdis pradeda smarkiau plakti, kai atpažįstu būsimo menininko kūrinį“. Taigi šie vertingi patarimai kitąmet galėtų gerokai palengvinti savivaldybės būsimos vertinimo komisijos darbą. 
Šiais metais poezijos bei prozos ir dramos vertinimo komisijos nutarė dirbti taip, kad kiekvienas komisijos narys galėtų išklausyti ir patarimais apdalinti visus konkurso dalyvius, todėl atskirų sekcijų dalyviai buvo padalinti į mažas grupeles ir keliavo nuo vieno komisijos nario prie kito. Poezijos sekcijoje šiemet jaunųjų poetų kūrybą analizavo ir patarimus dalino jau minėtas poetas, eseistas Donatas Petrošius; rašytojas, eseistas, fotografas, miniatiūristas Ričardas Šileika ir literatūrologas, rašytojas, eseistas Regimantas Tamošaitis. Kalbėdami apie Miglės Grėbliūnaitės poeziją visi trys komisijos nariai stebėjosi, kad Miglė pasirinko pačią sudėtingiausią poezijos formą – haiku (tai 3 eilučių 17 skiemenų eilėraštis, išpopuliarėjęs Japonijoje šiogunų ir samurajų laikais), bet pagyrė poetę už drąsą. „Skaitydamas kai kuriuos tavo haiku tikėjau, kad juos tikrai galėjo parašyti japonas“, – šypsojosi D. Petrošius. Kad kai kurie eilėraščiai labai geri, kad puikiai įvaldytas verlibras ir eilėraštis suskamba, kad juntamas lyrinis subjektas, pastebėjo visi komisijos nariai ir patarė Miglei išbandyti kitus poezijos žanrus, kuriuose labiaus atsiskleistų ji pati.  
Prozos ir dramos sekcijos komisijoje dirbę prozininkas, poetas, vertėjas Vidas Morkūnas ir rašytoja, pedagogė Daina Opolskaitė davė daug naudingų patarimų Austėjai Plonytei, kurios konkursinis darbas – romanas „Negera žmogui būti vienam (Pr.2, 18)“.  D. Opolskaitė pastebėjo, kad Austėja pasirinko rašyti labai sunkiomis – savižudybės ir asmenybės susidvejinimo – temomis ir patarė atkrepti dėmesį į tai, kad didelės apimties kūrinyje būtų apgalvotos ir tarpusavy susietos visos detalės, veikėjai, siužeto vingiai, apmąstyta pasakotojo perspektyva. V. Morkūnas patarė geriau rašyti apie tai, kas mokinei gerai pažįstama, t. y. remtis sava patirtimi, o ne tuo, apie ką skaityta ar girdėta – tik tuomet kūriniu bus galima patikėti. Jis pasidžiaugė, kad Austėjai puikiai sekasi kurti dialogus. Kad tai tiesa, buvo galima įsitikinti jaunųjų filologų kūrybos vakare, pavadintame „Iš pradžių buvo žodis. Per jį gimė šviesa mums ir mumyse“, kuriame Austėja skaitė savo romano ištrauką, o publika garsiais aplodismentais parodė, kad tekstas abejingų nepaliko. 
Kalbėdami apie Tito Lukoševičiaus kūrybą, komisijos nariai prisipažino buvę maloniai nustebinti Tito pasirinkimo: jis – per 57-erius konkurso gyvavimo metus vienintelis prozininkas, pasirinkęs itin originalų žanrą – šiurpes. Konkursui Titas nusiuntė 4 šiurpes, kurios, pasak D. Opolskaitės, viena už kitą įdomesnės ir šiurpesnės. Rašytojai patiko, kaip kuriama intriga ir kaip išlaikoma įtampa – ji net pacitavo vieną pastraipą, kuri, jos manymu, įrodo Tito kūrybinį meistriškumą. V. Morkūnas irgi sutiko, kad Tito šiurpės – labai vykusios, net privertusios rašytoją patikėti, kad taip galėję nutikti, nes meistriškai kaitaliojama šių dienų tikrovė su pramanais. Abu komisijos nariai sutarė, kad labai vykę šiurpių pabaigos, bet V. Morkūnas išsakė savo pastabas dėl galimų kitokių pradžių ir pabaigų versijų ir pasiūlė ateity pasimodeliuoti po kelis variantus ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Komisija palinkėjo Titui sėkmės kuriant tokius išskirtinius tekstus ir pageidavo susitikti kitąmet. 
Balandžio 30 – konkurso laureatų paskelbimo ir apdovanojimų diena. Po Vydūno gimnazijos mokinių dar kuriamos roko operos „Žuviaganys“ fragmento, kurio bežiūrint per kūną ėjo šiurpuliai, LMNŠC Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovo Gedimino Beresnevičiaus ir 57-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso šalies etapo vertinimo komisijos pirmininko Regimanto Tamošaičio rankose – konkurso nugalėtojus skelbsiantis protokolas. Nerimas, jaudulys ir... išgirstame: Titas Lukoševičius, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 2gB klasės mokinys, apdovanojamas III laipsnio diplomu už gerą prozą. Valioooo! Sveikinimai Titui, jo mokytojai ir džiaugsmingos ovacijos! 
Linkime kūrybinės sėkmės mūsų jauniesiems rašytojams ir poetams!