Lietuva – kiekvieno mūsų neatskiriama dalis. Tėvynė yra brangiausia, ką turime, dėl ko verta gyventi ir kovoti. Ji yra kiekvieno mūsų namai – vieta, kur visada galėsime sugrįžti. O šiais metais Lietuva švenčia patį reikšmingiausią savo gimtadienį – 100 metų. Taigi mes, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1 gA klasės mokiniai, nusprendėme Lietuvos šimtmetį atšvęsti netradiciškai.
Jau nuo pat mokslo metų pradžios patys rengėme bei noriai dalyvavome įvairiuose šiai progai skirtuose renginiuose. Raginami klasės auklėtojos jungėmės į įvairias veiklas, siūlėme savo idėjas. Lapkričio mėnesį vykome prie vėjo jėgainių Lazdijų rajone, domėjomės, kiek elektros kiekvienas išnaudojame per metus. Aplankėme ir buvusią Verstaminų mokyklą, šiandien jau tapusią muziejumi. „100 eilučių Lietuvai“ irgi buvo svarbus renginys, kurį ruošė visos 1g klasės su lietuvių kalbos mokytojais – juk menas neatsiejama Lietuvos kultūros dalis: taip džiugu, kai jaunieji kūrėjai išreiškia savo mintis gražia gimtąja kalba. Be to, 2018 m. kovo 2 d. Šiauliuose, „Romuvos“ gimnazijoje, dalyvavome tarptautinėje teorinėje–praktinėje mokinių konferencijoje „Laisvės kelias istorijos tėkmėje“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Čia, padedant istorijos mokytojai Salomėjai Paškevičienei, apie Motiejų Gustaitį pranešimą pristatė dvi mūsų klasės mokinės – Deinara Vereščinskaitė ir Raminta Žiemelytė. Žinoma, nepamiršome dalyvauti ir Lietuvos šimtmečio minėjime Lazdijų aikštėje, meldėmės už mūsų šalies praeitį, dabartį ir ateitį šv. Onos bažnyčioje, grožėjomės Kultūros centro surengta programa.
Tačiau svarbiausia, ką nuveikėme Lietuvos šimtmečio proga, – tai prasmingai pabendravome su seniausiais ir jauniausiais tautiečiais.
Vasario 15 dieną nuo pat ryto plušome gimnazijos technologijų kabinete: maišėme keksiukų tešlą, kaitinome orkaitę, ruošėme trispalvės vėliavėles. Nusprendėme Lietuvos gimtadienio proga aplankyti ir pavaišinti Lazdijų senelių globos namų gyventojus savo kepiniais. Paruošėme sveikinimo kalbą, primindami svarbiausius Lietuvos įvykius. Senjorai mums papasakojo, ką jiems reiškė ši šventė jaunystės laikais ir dabar. Smagiai visi kartu padainavome, pašokome ratelius. Džiaugėmės atlikę gerą darbą ir praskaidrinę seneliams nuotaiką.
O štai kovo 10 dieną mūsų klasė vėl sugužėjo į savo gimnaziją. Nesvarbu, kad buvo šeštadienis – niekam nesinorėjo ilgiau pamiegoti, nes žinojome, kad mūsų labai laukia Airijoje gyvenantys 6-10 metų Mullingano šeštadieninės lituanistinės mokyklos mokiniai. Paraginti auklėtojos, dalyvavome pilietinėje akcijoje „Lietuva kviečia“, kurios tikslas – paskelbti apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kuo daugiau pasaulio šalių ir pakviesti visus Lietuvos draugus jį švęsti kartu. Linksmai nusiteikę visi susėdome prie kompiuterio ekrano ir laukėme vaizdo skambučio iš Airijos. Netrukus mums paskambino lituanistinės mokyklos mokytoja Jurgita Stučkaitė. Buvome maloniai nustebinti to, ką pamatėme, – kiek daug vaikučių sugužėjo pabendrauti su mumis! Visi jie puikiai kalbėjo lietuviškai, netgi padainavo mums dainelę. Mes taip pat neatsilikome ir užtraukėme mokyklos himną, kuris jiems, sakė, labai patiko. Tiek jie, tiek mes prisistatėme, trumpai papasakojome, kas mums patinka ir kuo domimės. Nors mažieji ir negyvena Lietuvoje, savo prigimtinių šaknų niekas jų šeimose nežada nukirsti. Net ir antra religija mūsų tėvynėje laikomas krepšinis Airijos berniukams yra mėgstamiausias užsiėmimas. Net susigraudinome, kai išgirdome, kaip tie vaikai laukia, kada galės grįžti aplankyti Lietuvą, ir džiaugėmės kartu su jais sužinoję, kad vienas berniukas visam laikui grįš gyventi į gimtinę jau po kelių dienų. Linksmai pabendravę, prisidarėme daug nuotaikingų nuotraukų ir atsisveikinome su mažaisiais tautiečiais iki kito karto.
Norime nuoširdžiai padėkoti savo auklėtojai Jolantai Dimšienei, Mullingano šeštadieninės lituanistinės mokyklos mokytojai Jurgitai Stučkaitei, Lazdijų senelių globos namų direktorei ir personalui. Ačiū, kad suteikėte progą Lietuvos šimtmetį atšvęsti kitaip. Kiekvienas ačiū tariame ir savo klasei, kuri nepabijojo jokių iššūkių dalyvaudama įvairiose veiklose. O labiausiai esame dėkingi visai Lietuvai, visiems gyventojams. Be jūsų nebūtų reikšminga ši data, nebūtų ko švęsti bei prisiminti. Taigi, padėkokime visi sau už tai, kad taip toli nuvedėme Lietuvą. Tik dėl mūsų tėvynės vardas –pats svarbiausias.
Giedrė Čėsnaitė, 1gA
