Vytauto g. 13, LT-67122, Lazdijai

(8 318) 51133

info@lazdijugimnazija.lt

Renginys – pamoka „Dedikacijos Salomėjai Nėriai“

 wp_20161117_09_11_03_pro

       

        Kiemą apklojęs margaspalvis lapų kilimas primena mums, jog atėjo spalvingas ruduo, o kartu su juo atskubėjo  ir subtiliausios lietuvių lyrikės Salomėjos Nėries gimtadienis.  Ji pasaulį išvydo 1904 m. lapkričio 17 dieną.  Šiandien poetei būtų sukakę 112 metų… Gėlės, kurias mes dedame ant jos kapo, virpa lapkričio vėjyje, ir mūsų širdys kaip obelys palinksta po nepasakytų meilės žodžių našta.

        Lapkričio 17 dieną Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko literatūrinis renginys – pamoka „Dedikacijos Salomėjai Nėriai. Lietuvių kritikų mintys apie poetę“. Pamokoje dalyvavo  2gd klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytojomis Onute Truskiene ir Dale Jefimova. Temą šiam renginiui – pamokai pasiūlė mokytoja Onutė Truskienė. Ji daug pagelbėjo rengiant scenarijų, skirtą nepakartojamo talento poetei bei ryškiausiai romantinės pasaulėjautos kūrėjai. Renginį – pamoką vedė moksleiviai  Marijonas Žukauskas, Urtė Brundzaitė, Patricija  Kamandulytė bei šių eilučių autorė.  

        Visada žemėje per maža gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyje. Ir praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm, –   renginį pradėjo šių eilučių autorė.  Bet štai iš toli, kiek siekia atmintis, atskamba S. Nėries posmai :

Mūsų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios,
Tad skubėkim gyventi,
Nes prabėgs  – nebegrįš jos!

        Šią dainą, skambant gitaros akordams, atliko Gabija Miklušytė,  Violeta Šubonytė, Patricija  Kamandulytė ir Arnas Naujalis. Ši daina mus visus užpildė džiaugsmo, vilties, tikėjimo ir gėrio gaidomis.

        Vėliau visi draugiškai pasižiūrėjome   Ernestos Ažukaitės parengtas skaidres apie poetės Salomėjos Nėries gyvenimą, jos kūrybą bei nueito kelio prasmę.

        Laikas dažniausiai būna nemielaširdingas tikriems poetams. Salomėjos Nėries epocha, kupina dramatiškų sukrėtimų ir socialinių lūžių, reikalaudama iš poetės tai to, tai šito, buvo jai tartum pamotė su akmeniu. Nėries talento demokratizmas, įgimtas socialinės tiesos ilgesys, romantinė visuotinės lygybės ir draugystės vizija natūraliai pastatė ją liaudies pusėje ir dėsningai atvedė į 1940 m. įvykių sūkurį. „Atrodo, kad viskas, kas pas mus darosi, būtų mano“,- kalbėjo ji tada savo draugams.  

        Renginio – pamokos „Dedikacijos Salomėjai Nėriai“  metu mokiniai suprato, kad Salomėjos Nėries gyvenimo kelias buvo ne tik gražus ir prasmingas, bet ir grįstas akmenimis, temdomas šešėlių.

        Didelio žmogaus gyvenime išlieka du ryškiausi dalykai: žemė, kurioje gimė, ir darbai, kuriuos ji nuveikė. Lietuvių kalbos mokytoja Onutė Truskienė nepaprastai gražiai bei išraiškingai kalbėjo  apie Salomėjos Nėries tėviškę, Kiršus, kur virvena Širvinta pro tėviškės sodybą, kur auga senas gluosnis ir numylėtas  diemedis. Tylu čia, ramu. Tik vėjas rudenio lapus šiurena. Ir apie darbus, tiksliau poeziją, už kurią ją mylime, gerbiame, dedikuojame eiles:

Širvintoj saulės ašaros skęsta,
Blizga žuvys ir šnara meldynas.
Surandu seną lieptą ir brastą,
Siaurą taką, kurį Tu numynei…
O lakštingalos balsas, nuplaukęs
Paupiais ir virš žydinčio sodo,
Kelia dienai jau ištisą lauką
Ir gėles, ir žolynus rasotus.
Šiltos rankos kadais glamonėjo
Ramunėlę, bijūną daržely…
Šiandien lenkiasi lietui ir vėjams
Diemedėlis prie gimtojo kelio.

Vilkaviškis, Kiršai ir Alvitas
Dar  lig šiol Tavo žingsniais alsuoja…
Skambią dainą, širdim parašytą,
Ir seni, ir jaunimas dainuoja.

                                           (Irena Vaičiulytė – Bradaitienė „Tavo takais“)

        Mokytoja pasidalino mintimis apie tradicinius  salomėjiškų mokyklų susitikimus – šventes. Mokyklos, kurios  vienaip ar kitaip susijusios su poete: Vilkaviškyje, Kaune mokėsi, Lazdijuose, Panevėžyje mokytojavo, o seniausiai lietuviškai mokyklai  Vilniuje buvo suteiktas poetės vardas. Kiekvieną lapkritį minėtos mokyklos švenčia Salomėjos Nėries gimtadienį. Nuo 1957 m.  per dešimtmečius nusidriekusi  gija   jas vienija,  jungia ir   primena, kad mokyklos  yra daugiau nei edukacinė vieta.  Pasirinkdami kokį  nors poetės gyvenimo, asmenybės, kūrybos, kultūrinės aplinkos aspektą, mes jaučiame nuolatinį jaunosios kartos ryšį su poezija. O kiekviena karta atranda savo Salomėją….

        Renginio – pamokos metu ypač visus sužavėjo  rašytojos, poetės ir pedagogės, buvusios Salomėjos Nėries draugės nuo gimnazijos laikų Petronėlės Orintaitės prisiminimai. Ji savo prisiminimų knygoje „Ką laumės lėmė“ (Vaga, Vilnius, 1998 m. ) daug rašo apie Salomėją Nėrį bei apie jos gyvenimą Lazdijuose. Dešimtokai labai noriai ir rimtai skaitė ištraukas iš šios knygos, diskutavo.

        Taigi, viešai žinomos medžiagos apie poetę yra tiek, kad įmanoma ir verta paanalizuoti knygas, kuriose randame meilės, ilgesio, kančių bei sopulingo tikėjimo.  

        Lietuvos kritikas, žurnalistas Bronius Raila taipogi daug rašo apie žymios asmenybės Salomėjos Nėries gyvenimą bei praeities įvykius. Lietuvos rašytojos, prozininkės, JAV lietuvių visuomenės veikėjos Alės Rūtos (Elena Viktorija Nakaitė – Arbačiauskienė – Arbienė) plunksnai irgi priklauso nemažas literatūrinis palikimas, dedikuotas Salomėjai Nėriai. Šalia atsiminimų paminėtini jaunų moksleivių, poetų eilėraščiai, skirti poetei, kuriuos mokiniai jausmingai deklamavo.

        Renginiui – pamokai einant į pabaigą, lietuvių kalbos mokytoja Dalė Jefimova paskatino mokinius pasirinkti labiausiai patikusius eilėraščius ir juos padeklamuoti. 2gd klasės moksleiviai jautriai skaitė Salomėjos Nėries poeziją, kuri sušildė susirinkusiųjų širdis.

        Lietuvių poetas Paulius Širvys yra pasakęs: „Poeto kūryba – daugiau ar mažiau – jo paties autobiografija“. Šią mintį patvirtino mokinių parašyta refleksija apie lyrikės Salomėjos Nėries vingiuotą, klaidų,  bet kartu ir nepakartojamą gyvenimą.                                

        Visą laiką poetė dainavo gyvenimą. Mes pamilome ją už jautrius žodžius, už namų šilumą…. Eina metai…. O Salomėjos Nėries vardas spindi vis naujomis spalvomis, jos kūryba prasiskverbia vis giliau širdin, ir mes  ją jaučiam kasdien…

        Tai mūsų skausmo ir džiaugsmo sesuo!

        Šiandien mes jau neįsivaizduojame savo pasaulio be jos. Jau nemokėtume ir negalėtume gyventi be Salomėjos, nes kas gi būtų tas vaivorykštinis tiltas iš vienos širdies į kitą, ką mes mylėtumėm taip amžinai ir taip tyliai. Ir kieno lūpomis pasakytume Lietuvai:

Tada graži graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų…
Lyg eidama linelių rauti.

        Bėga Širvinta, teka Šešupė, banguoja Nemunas, dūzgia Baltija, nerimauja poetų širdys, vis panorėdamos tame pačiame margalapiame žodžių rinkinyje rasti nesurasta, neatrasta.  Išgirsti, suklusti, suprasti ir atleisti… Taip paprasta, atrodo, nesudėtinga ir žmogiška.

 

                                           Daiva Mikalauskienė

 

wp_20161117_09_38_24_pro wp_20161117_09_32_56_pro wp_20161117_09_11_57_pro wp_20161117_08_58_05_pro

[wpgmza id="1"]

KONTAKTAI

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija

Adresas:

Vytauto g. 13, LT-67122 Lazdijai

Įmonės kodas: 190608487

SD draudėjo kodas: 580118

Direktorė Erika Poškevičienė

Tel.: (8 318) 51133

El.p.: info@lazdijugimnazija.lt