„Kartais mes esame raginami pamiršti praeitį ir nebesigręžioti atgal į ją. Per daug ji skausminga, gal kam ir nepatogi, primenanti darbus, kurių prie gerų nepriskirsi. Ateitis atrodo visuomet gražesnė ir mielesnė, nes ten nėra mūsų, mes ten nieko nenuveikėme. Ateitis – kaip tuščias popieriaus lapas, kuris ištvers viską, ką ant jo parašysi“, – šiais žodžiais prasidėdavo poezijos popietė-pamoka „Ir einu tais tiltais į Tave“, kurioje vyko su 6, 1ga, 1gc, 2gc klasės mokiniais. Ji buvo skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16 paminėti. Pamoką rengė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklos vedėja Daiva Mikalauskienė, o padėjo ją pravesti istorijos mokytojos Audronė Pileckienė ir Salomėja Paškevičienė.
Pamokos metu mokiniams buvo priminta ne tik Lietuvos istorija, kai dvidešimt iškilių vyrų (Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, ir kt.) pasirašė 1918 02 16 po Lietuvos Nepriklausomybės aktu, vienbalsiai jį priėmė ir atkūrė Lietuvos valstybingumą, bet ir skaitytos lietuvių poetų sukurtos eilės:
Tavęs, lietuvi, ieškau ateityje
Ir gimstantį gyvenimui regiu,
Kaip želmenys kad po žiemos atgyja,
Ir keliasi laukai be usnių, be dagių!
(Bernardas Brazdžionis, eilėraštis „Trys vizijos“)
Mokiniai ir suaugusieji kalbėjo, kad Vasario 16–oji virto Lietuvos valstybės ir visur laisvajame pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente. Mokiniai deklamavo Bernardo Brazdžionio, Jono Mačiulio-Maironio, Vinco Kudirkos ir kt. poetų eiles. Pamokos metu mokiniai dalyvavo protmūšyje „Ir einu tais tiltais į Tave“.
Pamoką 6, 1ga, 1gc, 2gc klasių mokiniai užbaigė Lietuvos himnu, kurio žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka. Mokinių sakomuose posmuose nuskambėjo prasmingi žodžiai, kad medžio, kaip ir tautos, tvirtybė – šaknyse. Kiekviena nauja karta klausia, iš kur atėjo, nes nori žinoti, kur eina.
Poezijos popietės-pamokos „Ir einu tais tiltais į Tave“ metu mes, suaugusieji, matėme mūsų mokinių geranorišką nusiteikimą, jų norą sužinoti kuo daugiau apie Lietuvos istoriją. Mus tai džiugina, nes, kas jei ne jie, bus mūsų Lietuvos istorijos tęsėjai ir saugotojai.
Audronė Pileckienė
Istorijos mokytoja
