Žiema jau pasibeldė į mūsų langus. Nors gruodis įpusėjo ir Kalėdos jau visai arti, sniegu džiaugtis negalime, bet jaučiame Kalėdinės nuotaikos dvelkimą.
Žmonių širdys prisipildo vis daugiau ir daugiau gėrio, nes kiekvieną iš mūsų aplanko Šv. Kalėdų džiaugsmas, primenantis Kristaus atėjimą į šį pasaulį. O pats Kalėdų laukimas – kažkas šviesaus, gero, šilto, mielo ir malonaus.
Taigi, artėjant pačiai gražiausiai, didžiausiai ir daugelio mūsų labiausiai laukiamai šventei, gruodžio 16 dieną gimnazijos skaitykloje vyko integruota tikybos ir technologijų pamoka „Po angelo sparnu“. Integruotoje pamokoje dalyvavo 5 A klasės mokiniai. Pamoką vedė tikybos mokytoja Onutė Stankevičienė ir technologijų mokytoja, tautodailininkė Lina Živatkauskaitė-Žaliauskienė.
Pamokos tikslas – supažindinti mokinius su religinių švenčių svarba, tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, atskleisti Šv. Kalėdų prasmę bei ugdyti moksleivių kūrybinius gebėjimus.
Pamokos pradžioje šių eilučių autorė supažindino su integruota pamoka, jos tikslais, uždaviniais ir trumpai apibūdino žodžio „angelas“ sampratą bei svarbą. Pasirodo, pats žodis „angelas“ – graikiškos kilmės, reiškiantis pasiuntinys. Angelai yra Dievo pasiuntiniai, kurie vaidina svarbų vaidmenį ir Jėzaus Kristaus istorijoje. Kaip žinome, Šv. Angelai pripildo mūsų žemę šventės nuotaika, pakylėja žmogaus dvasią. Angelai yra ir mūsų gyvenimo palydovai.
Toliau pamoką tęsė tikybos mokytoja Onutė Stankevičienė. Ji tiksliai, nuosekliai papasakojo apie Jėzaus atėjimą į Žemę.
Pamokos metu tikybos mokytoja papasakojo nuostabią Jėzaus gimimo istoriją, kurios V A klasės mokiniai klausėsi su dideliu susidomėjimu. Biblijoje rašoma, kad „Marija su Juozapu per gyventojų surašymą ateina į Betliejų, kur Marijai dar pirmąją naktį staiga priartėja metas gimdyti. Mieste jie nesuranda prieglobsčio, nesulaukia šeimininkų svetingumo ir “užeigoje”, todėl Jėzus priverstas gimti tvartelyje žeminančiomis sąlygomis… O, kai tą naktį giedojo angelai – gausybė angelų! Jie buvo tokie laimingi, kad Jėzus atėjo į žemę. Jie džiūgavo, nes Jėzus bus Išganytojas“, – pasakojo mokytoja Onutė Stankevičienė. Toliau buvo kalbama apie svarbiausią Advento simbolį – vainiką, kurio centre stovi keturios žvakės. Šios integruotos tikybos ir technologijų pamokos metu mokytoja priminė mokiniams, kad keturios žvakės – tai keturios savaitės iki Kalėdų: laukimo, ramybės, vilties ir džiaugsmo.
Nuo pat sielos užgimimo žmogų šiame pasaulyje visur lydi angelas. Yra toks gražus pasakojimas apie žmogaus ir angelo bendrystę. Kai Dievas sutiko žmogui parodyti jo gyvenimo kelią, šis pamatė, kad visada ir visur jį lydėjo angelas sargas. Įmintos viena šalia kitos pėdos rodė, kad jie visuomet ėjo kartu.
Mokinių smalsumą žadino antroji pamokos dalis, kuri buvo praktinė. Kadangi Angelai – pirmieji didžiojo džiaugsmo skelbėjai, kurie pradžioje aplankė Mariją, todėl ir VA klasės mokiniai turėjo pasigaminti (susirišti) lininį angelą ir karštais klijais priklijuoti sparnelius. Pasinaudodami pateiktomis priemonėmis, technologijų mokytojai, tautodailininkei Linai Živatkauskaitei – Žaliauskienei padedant, mokiniai iš lininio audinio ir linų pluošto bandė susirišti angelėlius. Mokinių surišti angeliukai neturi veido, kadangi nežinom, kaip jie atrodė. Šiam darbui atlikti būtinas kruopštumas, kūrybingumas, atsakingumas. Įgytos žinios išties pravertė, mokiniai pagamino unikalius kūrinius – angelus. Rišant angelams mazgelius, penktokai vienas kitam tylomis palinkėjo šilumos, gerumo ir meilės. Tikros ir nesumeluotos.
Greitai ateis Kalėdų naktis, kai ir vėl pasauliui užgims Atpirkėjas. Tuomet ateis pats geriausias metas atleisti tiems, kuriems niekada nemanei, jog sugebėsi… Tegul baltas Kalėdų angelas į kiekvienus namus atneša meilę, šilumą, gerumą. Juk gerumas daro stebuklus.!
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė
