Balandžio 13 d. specialiųjų (lavinamųjų) klasių mokiniai su savo mokytojomis V. Burduliene ir Ž. Klimiene lankėsi istorijos kabinete, kuriame vyko pilietiškumo pamoka „Žaidimų spalvos“. Pamoką vedė istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja A. Pileckienė su 2gb klasės mokiniais.
Vaikai iš prigimties mėgsta žaisti, todėl bet kokiai progai pasitaikius viską paverčia žaidimu. Žaidimai lavina vaiko protą, kūną ir sielą, todėl be galo svarbu – tiesiog leisti vaikams žaisti. Tą mes ir patyrėme šioje pamokoje, kurios metu specialiųjų klasių mokiniai į žaidimo procesą įsitraukė kartu su 2gb klasės mokiniais. Jie kartu žaidė čia ir dabar, negalvodami apie galutinį rezultatą, o tiesiog mėgaudamiesi procesu žaidė su balionais, teniso kamuoliukais, grupelėse dėliodami įvairias dėliones, domino korteles, paveikslėlius iš kaladėlių, spalvindami įvairius paveikslėlius. Žaisdami su vaikas išgyvenome teigiamus jausmus, patyrėme malonias emocijas, sėkmę, tobulinome įvairius žaidimo įgūdžius.
Mokytoja A. Pileckienė priminė, kad žaidimas – vaiko gyvenimas ir spalvos, mokymasis būti žmogumi. Tai patvirtino ir renginio pabaigoje 2gb klasės mokinių išsakytos mintys, kad žaidimai padeda sukaupti patyrimo, susidaryti veiklos įgūdžių, suprasti suaugusių žmonių santykius, į juos įsijausti. Akivaizdu, kad žaidimas vaikams – pati geriausia laiko praleidimo forma, kuri veikia mąstymą, vaizduotę. Tą mes ir patyrėme šioje pilietiškumo pamokoje.
Daugelis pedagogų rašė ir rašo apie žaidimą kaip pagrindinį vaikų ugdymo(si) būdą. Žymus vokiečių pedagogas Frydrichas Frėbelis (1782–1852) žaidimą apibūdino taip: „Žaidimai nėra betikslis vaiko laiko praleidimas, bet turi labai prasmingos ir svarbios vertės. Žaidimas vaikui tai – vidinė jo būsena, natūralus, laisvas, teikiantis malonumą veiksmas.“
Istorijos mokytoja A. Pileckienė, specialiųjų (lavinamųjų) klasių mokytojos Ž. Klimienė, V. Burdulienė