Vytauto g. 13, LT-67122, Lazdijai

(8 318) 51133

info@lazdijugimnazija.lt

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas

        Kovo 9 dieną Lazdijų jaunimo centre vyko netradicinė lietuvių literatūros pamoka „Lietuvos partizanų kūryba – siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę“, kuria baigtas mūsų gimnazijoje visą mėnesį vykusių renginių, skirtų Lietuvių kalbos dienoms bei Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti, ciklas. Taip pat kartu paminėta ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

 8c klasės mokiniai Sofija Salatkaitė, Medeina Struckutė, Nojus Jarmala, parengti lietuvių kalbos mokytojos Jolantos Patackaitės, pasakojo apie lietuvių partizanų kovas dėl mūsų šalies laisvės, aptarė jų sukurtą literatūrą, deklamavo laisvės gynėjų eiles. Gabrielė Merkininkaitė priminė lemtingąjį Lietuvos istorijos faktą – 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, paskelbusį, kad Lietuva ir vėl yra nepriklausoma valstybė. Augustės Paciukonytės smuiko muzika sukūrė nuotaiką, kupiną vilties, kad šįkart mūsų Tėvynė laisvę atgavo visiems laikams, kad už ją daugiau nereikės kovoti nei ginklu, nei žodžiu.

        Netradicinėje lietuvių literatūros pamokoje dalyvavo Lazdijų rajono viešosios bibliotekos darbuotojai Ilona Salatkienė ir Tadas Mikelionis bei karo žurnalistas, keliautojas, poetas Ričardas Lapaitis, kuris pakviestas į šį renginį šiek tiek sutriko, kadangi pats prieš beveik trisdešimtmetį vykusiose lemtingose kovose už mūsų šalies laisvę nedalyvavo, nes buvo toli nuo Lietuvos.

        Drąsusis keliautojas papasakojo, kad yra aplankęs Šiaurės poliarinį ratą, Tolimuosius Rytus, Užbaikalę, Sibirą, Pietų Kaukazą. Kelionėms jis renkasi ne daugelio turistų pamėgtus traukos objektus, o vietoves, kurių pavadinimai siejami su pavojais, baime ir skurdu. Ričardas Lapaitis šešis kartus lankėsi Kalnų Karabache, triskart Čečėnijoje, savo išgyvenimus fiksavo dienoraščio puslapiuose ir fotoaparato juostoje. Ne kartą jam norėjosi iš karo zonos išvykti, pamiršti ir niekam nepasakoti patirtų baisumų, tačiau to padaryti neleido motinų, gedinčių savo vaikų, kurie tapo beprasmio karo aukomis, prašymai papasakoti pasauliui apie jų tragediją.

        Ričardas Lapaitis yra pagrindinis dokumentinio filmo „Begalinis koridorius“ veikėjas. Šis filmas, pristatytas ir lietuvių publikai, pasakoja apie 1992 metais Kalnų Karabacho miestelyje Chodžaly įvykusią tragediją, kai vos per vieną naktį buvo žiauriai nužudyta 613 taikių gyventojų, o daugiau nei 1000 pateko į nelaisvę. Šis filmas sparčiai populiarėja pasaulyje, o Ričardas Lapaitis nuolat kviečiamas jį pristatyti – prieš savaitę grįžo iš filmo premjerų Kijeve, Baku, Prahoje, o jau artimiausiu metu rengiasi į Londoną.

        Mokiniams, klausiusiems karo žurnalisto pasakojimo, buvo sunku suvokti, kad ir XXI amžiuje Azerbaidžano Respublikoje priefrontės zonos stovyklose įsikūręs 1 milijonas pabėgėlių iš Kalnų Karabacho gyvena baisiomis sąlygomis. „Jeigu per šūvio atstumą (1,5 km) prie armėnų pozicijų priartės vaikas, moteris, senelis – bet kas bus nušautas be jokio gailesčio. Kai kur armėnų snaiperiai 400 m atstumu nuo azerbaidžaniečių kaimų turi įsirengę siaubingai atrodančius įtvirtinimus, kylančius į viršų tarsi piramidės. Žmonės nusirengę parodė šviežiai peršautas kojas, krūtinę, rankas, pilvą, – pasakojo žurnalistas. – Laukus pabėgėliai ten dirba naktimis, kad jų nepastebėtų snaiperiai. Būsto neįmanoma nusakyti žodžiais. Nesuprasi, kur miega. Kiauros sienos ir stogai, suvarpyti kulkų, nėra grindų, o langai plėvelėmis užkalti. Neturi nei dujų, nei vandens, daug kur maistą gamina ant laužų. Žmonių nusivylimas didžiulis, jų gyvenimo sąlygos kraupios. Tokio skurdo nemačiau niekur, net Čečėnijoje“.

        Karo žurnalistas Ričardas Lapaitis dvi pamokas aštuntokams pasakojo apie beprasmį karą, etnines nekaltų žmonių žudynes, vis pabrėždamas, kad jie privalo džiaugtis, jog gyvena taikioje šalyje, ir didžiuotis savo Tėvyne.

        Vasario šešioliktosios Nepriklausomybės ir Kovo vienuoliktosios Nepriklausomybės atstatymo aktai  įtvirtina aiškias humanistines pozicijas, kurių laikytis turime ir mes, dvidešimt pirmojo amžiaus žmonės, laisvos valstybės piliečiai. Šio datos – ne tik mūsų valstybingumo, nepriklausomybės siekio, bet ir didžios drąsos pavyzdys. Drąsos ginti, gerbti ir mylėti savo Tėvynę reikia ir šiandien. Tebūna mumyse pagarba savo gimtajam kraštui, gimtajai lietuvių kalbai, Lietuvos kultūrai ir istorijai, kiekvienai tautai, kiekvienos tautybės žmogui.

                                                    Lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Patackaitė

 

[wpgmza id="1"]

KONTAKTAI

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija

Adresas:

Vytauto g. 13, LT-67122 Lazdijai

Įmonės kodas: 190608487

SD draudėjo kodas: 580118

Direktorė Erika Poškevičienė

Tel.: (8 318) 51133

El.p.: info@lazdijugimnazija.lt