2020 m. lapkričio 29 dieną minėjome 63-ąsias dm. gen. Adolfo Ramanausko-Vanago sušaudymo metines (1957 m. lapkričio 29 d.). Dėl LR paskelbto karantino Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijai atstovavo tik keli 2ga klasės mokiniai Kamilė Liudvinavičiūtė, Martyna Rasiulytė, Titas Malaškevičius, Nedas Jablonskas, Saimonas Stravinskas ir pilietiškumo pagrindų mokytoja Audronė Pileckienė, kurie lapkričio 27 d. per pilietiškumo pamoką susirinko Adolfo Ramanausko Vanago aikštėje, kur prie jam skirto paminklo mokytoja papasakojo kodėl ši asmenybė svarbi mums gimnazistams, Lazdijų krašto ir Lietuvos žmonėms: dm. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimnazijoje mokėsi 1930-1937 metais (tuomet ji vadinosi Seinų “Žiburio” gimnazija, o kai ją baigė 1937 m. – Seinų valstybine gimnazija). Ši iškili asmenybė 1937 m. įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą, bet Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą 1939 m baigė Panevėžio valstybinį pedagoginį institutą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno karo mokyklą ir ją baigė. Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1940-1942 m. dirbo Guronių (Druskininkų krašte) ir Aukštakalnio (Lazdijų r.), 1941 m. birželio sukilimo metu buvo valstybės turtą Druskininkuose saugojančio būrio vadas, 1942–1945 m. jis dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje, grojo akordeonu, puikiai žaidė šachmatais. Štai kodėl kasmet kovo 6 dieną (jo gimimo dieną) Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje organizuojamas šachmatų turnyras.
Tolimesnis jo gyvenimo kelias susiklostė pagal tuomet susiklosčiusias aplinkybes. Prasidėjus antrąjai sovietų okupacijai, Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1945 m. balandžio mėn. apsisprendė ginklu kovoti už Lietuvos laisvę, priėmė priesaiką, pasirinko Vanago slapyvardį. Merkinės rinktinės vadas, Dainavos apygardos vadas, Pietų Lietuvos Partizanų Srities vadas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos (LLKS) Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, LLKS Ginkluotųjų pajėgų vadas. dimisijos brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona Birutė 1956 m. spalio 12 d. buvo išduoti ir suimti Kaune ir iš karto išvežti į KGB kalėjimą Vilniuje. Nuo pat pirmųjų tardymo valandų partizanų vadas buvo žiauriai kankinamas. Sunkiai sužalotas ir be sąmonės A. Ramanauskas-Vanagas buvo nugabentas į Lukiškių kalėjimo ligoninę. Moraliai ir fiziškai A. Ramanauskas-Vanagas buvo kankinamas beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavusio LSSR Aukščiausiojo Teismo partizanų vadas nuteistas mirti ir buvo nužudytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje.
Mokiniai prie dm.gen. Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo uždegė žvakutes, jo atminimą pagerbė tylos minute. Dm.gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose rašė: „Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą“. Gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tad branginkime šią Laisvę ir džiaukimės Džiaugsmo švente!
Mokytoja Audronė Pileckienė
