Prieš Vėlines gėlėmis ir mirusiųjų pagerbimo žvakelių liepsna pražysta artimųjų kapai. Krikščioniška – uždegti žvakutę ant visų užmiršto kapo. Prasminga ir pilietiška – uždegti žvakutę ten, kur atgulę mūsų tautos didvyriai, kovoję, kentėję ir kritę vardan Lietuvos.
Žvarbią ir lietingą spalio 30-ąją atminimo žvakučių akcija suvienijo tris kartas. Lazdijų Adolfo Ramanausko-Vanago 4-osios šaulių kuopos šauliai, jaunieji šauliai, vadovaujami atsargos kapitono Kęstučio Pilecko, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytoja Audronė Pileckienė, laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji tradiciškai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“.
Po Lazdijų krašto atmintinas vietas keliavome Kučiūnų mokyklos geltonuoju autobusiuku. Lietuvos valstybės himnu, malda ir žvakelių šviesa pagerbėme mūsų krašto šviesuolių bei kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, sutvarkėme apleistus kapus.
Lazdijuose pagarbos ir atminimo žvakutes įžiebėme prie naujai pastatyto paminklo Lietuvos partizanų vadui brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, prie paminklo Lazdijų civilinėse kapinėse, kur iš užkasimo vietų perlaidoti mūsų apylinkėse žuvę Dainavos apygardos partizanai bei įamžintas politinių kalinių ir tremtinių atminimas. Kartu aplankėme karių savanorių, Būdviečio krašto partizanų, kunigo Motiejaus Gustaičio kapus bei pagerbėme jų atminimą.
Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje žvakutes uždegėme vienam žymiausių XX a. pokario disidentų, kovotojui už tikinčiųjų teises, kunigui Juozui Zdebskiui atminti, partizanų niekinimo 1944-1954 metais vietoje bei prie naujai kariams savanoriams atidengtų atminimo lentų.
Atminimo žvakutės sužibo ištremtiems ir į Lietuvą negrįžusiems Lazdijų rajono gyventojams atminti Šeštokų geležinkelio stoties skvere, taip pat Šventežerio kapinėse palaidotų Lietuvos šaulių sąjungos nario Juozo Slaviko bei Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Antano Gritėno atminimui pagerbti.
Prisimindami laisvės kovotojų auką savo kraštui, aplankėme istorines vietas Naujosios Kirsnos bei Delnicos kaimuose. Tose vietose MGB vidaus kariuomenės vykdytų karinių čekistų operacijų metu žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos Žilvičio būrio partizanai ir juos rėmę sodybų šeimininkai.
Kalniškės miške didžiausio Lietuvos istorijoje partizanų mūšio su reguliaria Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene metu žuvo 44 kovotojai. Mūšio vietoje žuvusiems laisvės kovotojams pastatytas atminimo paminklas, daug kryžių. Siekdami pagerbti žuvusiųjų atminimą ir neužmiršti jų žygdarbių, atminimo ugneles įžiebėme prie žuvusiesiems pastatytų kryžių ir atminimo paminklo.
Džiugu, kad pilietinės akcijos „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“ metu apie patriotiškumą, meilę savo šaliai kalbėjo vyresnioji karta – vaikų seneliai. Jautriais prisiminimais Kalniškės mūšio vietoje dalijosi žuvusio partizano Juozo Vaišnio-Samsono dukra ir trijų partizanų Vytauto Vaišnio-Ramono, Jono Kaknevičiaus-Lapo, Albino Kaknevičiaus-Kalpoko dukterėčia, laisvės kovų dainų ansamblio „Žilvitis“ vadovė Aldona Kupčinskienė. Lazdijų Adolfo Ramanausko-Vanago 4-osios šaulių kuopos šaulys Albinas Kamarūnas akcijoje dalyvavo su anūku – jaunuoju šauliu Simonu Kūloku. Šaulys A. Kamarūnas visus kvietė kartu pasimelsti, dalijosi skaitytais tremtinių atsiminimais, jaunajai kartai pasakojo apie laisvės kovas mūsų krašte, prisiminė ir dainas, kurios buvo sukurtos Žilvičio būrio bei Kalniškės mūšio partizanams. Šias dainas laisvės kovų dainų ansamblis „Žilvitis“ dainavo visos kelionės metu.
Pilietinė iniciatyva „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“ – pagarbos Lietuvos partizanams ir Lietuvos kariuomenei pavyzdys – padeda gilinti ne tik istorines žinias, bet ir laisvę iškelia kaip svarbiausią būties vertybę.
Laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė I. Radvilavičienė
