Šiltą spalio 12 d. rytą Lazdijų rajono mokyklų bibliotekininkės dalyvavo metodinėje išvykoje Veisiejuose. Mūsų kelionė prasidėjo Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje. Gimnazijos bibliotekininkė Lina Stankevičienė supažindino su gimnazija, apsilankėme gimnazijos bibliotekoje ir skaitykloje. Ypatingą nuotaiką kūrė gimnazijos vidaus ir lauko gamtinės erdvės: gėlių ekspozicijos, augalų pažintinis takas, poilsio zonos bei lauko klasė, kur vyksta biologijos ir kitų dalykų pamokos. Žinoma, klasėje galima pasėdėti ant suoliuko, grožėtis nuostabia gamta, gėrėtis tyla, supančia Ančios ežerą, miškus ir laukus.
Toliau ekskursiją tęsėme Veisiejų regioninio parko direkcijoje. Lankytojų centro specialistė Ernesta Baliutienė įdomiai pristatė Veisiejų dvaro istoriją, išsamiai ir įdomiai papasakojo apie Oginskių giminės paveldą, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio gyvenimą, dvaro statybą, parko kraštovaizdį, Dzūkijos krašto kultūrą, papročius bei tradicijas. Bibliotekininkėms labai patiko praktinė užduotis dzūkų tarme perskaityti žodį ar posakį bei pasakyti šio žodžio reikšmę ir vartoseną šnekamojoje kalboje. Aišku, dzūkiškai ištartas žodis mums, bibliotekininkėms, pasirodė daug šiltesnis ir jaukesnis, nes patyrėme daug smagių emocijų. Sužavėjo ir ekspozicija „Gyvenimas tarp vandenų“, kurioje išsamiai nušviečiama šio krašto istorinė, gamtinė bei kultūrinė informacija. Taip pat neišdildomą įspūdį paliko Veisiejų regioninio parko lankytojų centro kamerinių renginių salė, kur organizuojamos parodos, įvairūs pristatymai, susitikimai, koncertai.
Su malonumu pasivaikščiojome po parką, kuriame auga apie 2000 rūšių medžių. Pasirodo, garsusis Veisiejų uosis yra net 5,1 metro apimties. Stabtelėjome ir prie tiltelio, vadinamo Meilės tilteliu. Iš ankstesnių laikų išlikęs prietaras, kad nevalia pereiti tiltelio nesugalvojus meilės noro. Vaikštinėdamos po parką, grožėjomis tvarkinga aplinka, skoningai išdėstytais suoleliais, rūpestingai prižiūrėtais takeliais ir žaliomis erdvėmis. Stabtelėjome ir prie miesto parke stovinčio esperanto kalbos kūrėjo, vertėjo, akių gydytojo Liudviko Zamenhofo solidaus paminklinio biusto-monumento. Taip pat aplankėme ir šalia Šv. Jurgio bažnyčios pastatytą paminklą, skirtą vargonininkui, chorvedžiui, pedagogui, kompozitoriui, gyvenusiam ir kūrusiam Veisiejuose, Juozui Neimontui (1875 – 1963 m.) Pasivaikščioję po Veisiejų skulptūrų parką, apžiūrėjome miesto centrinėje aikštėje veikusią fotografo iš Kolumbijos sukurtų meninių intervencijų parodą.
Veisiejai vilioja ne tik gražiu parku, bet ir puikiu krašto muziejumi. Čia mes dar kartą prisiminėme svarbiausius istorijos, susijusios su Veisiejais faktus, Laisvės kovas Veisiejų krašte, tremtį, garsių veisiejiškių nuveiktus darbus, nebenaudojamų etnografinių eksponatų paskirtį. Ypač sudomino legenda apie tris plaukiojančias juodas raudonsnapes antis, kurios įprasmina Veisiejų krašto gamtos turtus ir Ančios ežerą. Nepaprastą įspūdį paliko ir muziejuje veikianti talentingos lazdijietės Aldonos Onos Mikalonienės paroda „Atgimusiai Lietuvai 100“, kurioje eksponuojamos jos pačios sukurtos Lietuvos šimtmečio vėliavos.
Kažkada garsusis Ciceronas pasakė išmintingus žodžius: „Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos“. Šią mintį kone pažodžiui įprasmina Veisiejų biblioteka: čia ne tik atveriamos durys visiems, kurie trokšta žinių ir nori turiningai bei kūrybiškai praleisti laiką, bet ir suteikia galimybę pačiam skaitytojui pasigaminti knygą. Taip, bibliotekoje galima susipažinti su knygrišystės amatu bei patiems pasigaminti po nedidelę knygą! Vyresnioji bibliotekininkė Lina Tumosienė įdomiai pasakojo apie knygų gamybą ir įrišimą, parodė turimus knygrišystės įrankius ir medžiagas, pademonstravo, kaip rišamos knygos. Po teorinės dalies sekė praktinė – kiekviena bibliotekininkė prisiminimui pasigamino po mažą knygutę. Tai buvo ypač įdomu.
Paskutinis mūsų ekskursijos lankytinas objektas – apžvalgos bokštas, pastatytą prie Snaigyno ežero. Užkopusios į jį, nuo bokšto visame rudeniniame gražume pamatėme Veisiejų miestą bei visas ežero salas. Grožis pribloškiamas! Nusileidusios iš pasakiškų vaizdų pasaulio į realybę, vaišinomės arbata, kava, saldumynais, dalijomės įspūdžiais ir džiaugėmės gražiomis buvimo kartu akimirkomis.
Tikrai ne veltui sakoma, jog Veisiejai – lietuviškoji Venecija! Turbūt visi apsilankiusieji šiame ežerų apsuptame miestelyje ir jo apylinkėse jaučiasi panašiai – lyg pabuvoję lietuviškoje Venecijoje. O mums smagu buvo pasidžiaugti pasakiška lietuviškosios Venecijos rudens gamta ir su naujomis mintimis kibti į darbus.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė
Nuotraukos bibliotekininkės Gitanos Baležentienės
