Vytauto g. 13, LT-67122, Lazdijai

(8 318) 51133

info@lazdijugimnazija.lt

Kitokie pasikalbėijimai „Apie karą ir pabėgėlių vaikus“

        Vykdant projektą Erasmus+ “Ethos of Europe – Acting for integration”  2019 metų kovo  pradžioje  8a klasėje vyko kitokie pasikalbėjimai „Apie karą ir pabėgėlių vaikus“. Pokalbius  rengė projekto vykdytojai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktorė Jurgita Mozerienė, anglų kalbos mokytoja Ilona Akromienė ir istorijos mokytoja  Audronė Pileckienė. Pasikalbėjimų tikslas – kalbėtis su mokiniais apie antrąjį pasaulinį. karą ir Lietuvos pabėgėlius bei jų vaikus, šių dienų pabėgėlius  ir jų problemas.

        Pamokos metu istorijos mokytoja A. Pileckienė paaiškino  mokiniams pabėgėlio sąvoką, įvardino XX–XXI a. pabėgėlių problemas, priežastis, kodėl tūkstančiai lietuvių baigiantis antrajam pasauliniam karui turėjo palikti Lietuvą ir patraukti į Vakarus, ir pateikė statistinius duomenis, kad 1945 metais Vakarų Europoje lietuvių pabėgėlių ir tremtinių buvo daugiau kaip 60 tūkstančių. Mokiniai sužinojo, kad, Vokietijai pralaimėjus karą, dalis jų pateko į vadinamąsias dipukų (perkeltieji asmenys) karo pabėgėlių stovyklas. Mokytoja A. Pileckienė pamokoje rėmėsi dr. Vinco Bartusevičiaus parašyta knyga „Lietuviai karo pabėgėliai 1944-1951 metais“, kurioje rašoma apie priverstus pabėgti lietuvius, kad „Jie tikėjo ir vylėsi, kad išvykimas būsiąs neilgas, truksiąs kelias savaites, gal kelis mėnesius. Tačiau jų viltys greitai grįžti į tėvynę neišsipildė – karo baigtis neatnešė Lietuvai laisvės.“  Lietuva liko sovietų okupuota iki 1990 m. kovo 11 d. Tarp lietuvių pabėgėlių buvo  dėstytojų, Rašytojų sąjungos narių, tūkstančiai mokytojų, inžinierių ir kt. Tad okupacijų metais lietuviai iškeliavo dviem kryptimis-viena vedė į Vakarus, kita-į Sibirą

        Projekto vykdytoja anglų kalbos mokytoja I. Akromienė kalbėjo, kad šiandien verdant diskusijoms, ar Lietuvai derėtų priimti pabėgėlius, dažnai pamirštamas svarbus lietuvių tautos istorijos faktas:  didelė dalis lietuvių po II pasaulinio karo patys buvo tapę pabėgėliais ir juos Europos valstybės sutiko geranoriškai, suteikė gyvenamąjį plotą ir maisto. Lankantis kitose Europos valstybėse ir susitinkant mokyklose su pabėgėlių vaikais, iškyla klausimas, ar pabėgėlius reikia priimti? Taip, juos reikia priimti. Reikia gelbėti žmones.  Bet kaip nustatyti, kas yra pabėgėlis? Tai klausimas, į kurį ES dar neturi atsakymo. Žiniasklaida pasakoja, kad kiekvieno žmogaus, priversto palikti gimtąjį miestą ir ieškoti išsigelbėjimo svetimoje žemėje, istorija gali tapti tragedija arba, atvirkščiai, turėti laimingą pabaigą. Tačiau istoriškai kelių šimtų tūkstančių pabėgėlių atvykimas į 500 milijonų gyventojų turinčią Europą – ne pati didžiausia bėda. Galima netgi nesigilinti į senuosius laikus, kai erdvėje nuo Uralo iki Atlanto dešimtmečiais klajojo ištisos tautos – vien per pastaruosius šimtą metų mūsų kontinentas išgyveno neįtikėtinai daug migracijos kataklizmų, kurių daugumą išprovokavo karai arba  vienos ar kitos šalies politinė valdžia.

        Mokiniai dirbo grupelėse ir parengė mini pranešimus apie pabėgėlius ir sovietų valdžios  elgesį su jais.  Vyko diskusija.

        Mokiniai sužinojo, kad šiandien Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) patvirtino, kad Sirijos pabėgėlių skaičius perkopė 5 milijonų ribą – minėti skaičiai prilygsta ketvirtadaliui visų Sirijos gyventojų. Konfliktas nusinešė daugiau nei 300 000 gyvybių ir 6,3 milijonus gyventojų paliko be namų.

        Kitokie pasikalbėjimai „Apie karą ir pabėgėlių vaikus“ baigėsi, bet realybėje jie tik tęsiasi. JTO valstybių piliečių, bėgančių iš savo tėvynės,  sirai  užima dominuojančią poziciją. Jie kartu su afganais ir somalio gyventojais atstovauja daugiau nei pusei visų pasaulio pabėgėlių. Jeigu  daugumoje Europos valstybių jau gyvena pabėgėliai, tai Lietuvoje juos galima pamatyti Jonavoje, Rukloje, nes čia įsikūręs  Pabėgėlių centras. Lazdijuose jų nėra, tad mokiniams kol kas sunku suvokti, kad gali kada nors ir Lazdijuose  apsigyventi sirai ar kiti nuo karo nukentėję asmenys. Ir tai bus priimtina ir suprantama, nes istorija sako, kad jokia tauta nėra apsaugota nuo tam tikrų įvykių.

 

Audronė Pileckienė
Istorijos vyr. mokytoja

 

 

 

 

[wpgmza id="1"]

KONTAKTAI

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija

Adresas:

Vytauto g. 13, LT-67122 Lazdijai

Įmonės kodas: 190608487

SD draudėjo kodas: 580118

Direktorė Erika Poškevičienė

Tel.: (8 318) 51133

El.p.: info@lazdijugimnazija.lt