Vytauto g. 13, LT-67122, Lazdijai

(8 318) 51133

info@lazdijugimnazija.lt

Inovacija ugdymo procese: atviros panoraminės pamokos Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

imgp1548

        Pasaulį užvaldžius informacinėms technologijoms, mokyklose nuolat susiduriama su problema: kaip dirbti su vadinamaisiais z kartos mokiniais, kurie iš rankų nepaleidžia, jų manymu, svarbiausios jungties su sociumu ir pagrindinio informacijos šaltinio – išmaniojo telefono su internetu. Tradicinė pamoka, per kurią mokytojas perteikia mokslo patikrintas tiesas ir jų įsisavinimo receptus, mokiniams jau nebėra tokia patraukli. Siekdami geresnių rezultatų, inovatyvių ugdymo metodų kūrėjai teigia, kad šiandien mes susiduriame su „sukarpyto mąstymo” problema: pasaulį matome atskirais fragmentais neįžvelgdami visumos. Kad suvoktume pasaulio visumą, reikia išmokti mąstyti panoramiškai. Tuo tikslu mokykloje siūloma išbandyti kompleksines pamokas, kurios leidžia sukurti inovatyvią mokymosi aplinką, integruoja skirtingus mokomuosius dalykus, įvyksta mokslų minties sintezė, skirtingų sričių mokytojai ir mokiniai ima natūraliai bendradarbiauti, gimsta paradoksalus mąstymas, smalsumas, noras pažinti, kurti ir svarbiausia – atrasti. Kompleksinėse pamokose informacinį mokymą pakeičia panoraminis, kurio metu sudaromos maksimalios sąlygos atsiskleisti mokinio gebėjimams ir kūrybai. 

        Taigi kas yra panoraminė pamoka? Jos pagrindas – kompleksinės asociatyvios pamokos, kurios padeda vaikams susidaryti pasaulio visumos vaizdą. Panoraminė pamoka vyksta bendradarbiaujant skirtingų sričių mokytojams, jos rezultatas – mokinys suvokia didžiulį panoraminį ryšį tarp skirtingų mokomųjų dalykų, išmoksta matyti plačiau, mąstyti laisviau ir neriboti savo kūrybinių galių. Asociacijos tarp skirtingų dalykų sustiprina galimybę įsiminti. Panoraminis mąstymas leidžia gimti įdomioms įžvalgoms, idėjoms ir padeda išeiti iš aklaviečių. Juk ateities mokyme svarbiausia – laisvo mąstymo lavinimas, kuris sukuria prielaidas atsirasti paradoksaliam mąstymui. Toks mąstymas tarp skirtingų reiškinių leidžia atrasti analogijas, suvokti priežasčių ir pasekmių ryšius. Panoraminių pamokų efektyvumą išbandė grupė įvairių dalykų Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytojų ir 5B klasės mokiniai.

        Lapkričio 9 dieną per 2-3 pamokas mokykliniais autobusiukais mokytojai su penktokais atvyko į Rudaminos piliakalnį. Čia vyko atviros panoraminės pamokos, kurių bendra tema Ką naujo ir labai svarbaus gali atrasti penktokai, su skirtingų dalykų mokytojais apsilankę Lietuvai istoriškai reikšmingoje vietoje – Rudaminos piliakalnyje? Penktokams panoramines pamokas vedė istorijos mokytoja Salomėja Paškevičienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vida Kvaraciejienė, matematikos mokytoja Jurgita Magilevičiūtė, gamtos ir žmogaus mokytoja Gintutė Durtinevičienė ir žmogaus saugos ir informacinių technologijų mokytojas Aurelijus Kardokas. Į dvi panoramines pamokas kompleksiškai buvo integruotos šios temos: „Lietuvos valstybės susikūrimas. Karalius Mindaugas“ (istorija),  „Eilėraščio forma ir prasmė“ bei „Sakinys: mokausi aiškiai reikšti mintis“ (lietuvių kalba ir literatūra), „Natūralieji skaičiai. Kam jie reikalingi?“ (matematika), „Rudaminos piliakalnio medžiai ir jų vaistinės savybės“ (gamta ir žmogus), „Išmaniosios technologijos – ne tik žaidimams“  (informacinės technologijos), „Saugus elgesys gamtoje“ (žmogaus sauga). Taip pat pamokose dalyvavo Lazdijų laisvės ir kovų muziejaus muziejininkė Irina Radvilavičienė.

        Tik išlipusių iš autobusiukų mokinių gamtos ir žmogaus mokytoja paklausė, kuo jiems įdomus lapkričio mėnuo. Mokiniai kalbėjo apie nukritusius medžių lapus, svarstė, kodėl jie krinta, kodėl nusidažo raudona, ruda, geltona spalvomis, kaip jie žiemoja. Istorijos mokytoja mokinių paklausė, kuo jiems svarbi lapkričio 9 diena. Po ilgų spėlionių kelios mergaitės prisiminė, kad šiandien Aurelijaus vardo diena. Tuoj pat su vardo diena visi plojimais pasveikino žmogaus saugos mokytoją Aurelijų ir padovanojo iš kaštonų suvertus masyvius karolius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pasiteiravo, ar mokiniai žino, kokia šio vardo reikšmė. Mokiniams vardas asociavosi su žodžiu aura ir su jų mėgstamais ledais „Aurum“. Išsiaiškinę, kad „aurum“ lotyniškai reiškia auksą, mokiniai tuoj pat pastebėjo, kad ir kai kurie nukritę lapai atrodo it auksiniai, o dėl minusinės oro temperatūros dar ir apšerkšniję – taigi kaip iš tikro brangiojo metalo. Istorijos mokytojo užsiminė, kad per šias pamokas bus dar kalbama apie auksininius dalykus. Prieš lipant į piliakalnį žmogaus saugos mokytojas supažindino penktokus su saugaus elgesio reikalavimais lipant į kalną, esant kalno viršūnėje ir leidžiantis nuo jo, papasakojo apie išmaniąją programėlę „Sveikas LT“. Pasvarsymai apie saugų elgesį kalne tuoj pat išvirto į diskusiją, kas apskritai yra piliakalnis ir kokia jo paskirtis. Apie Rudaminos piliakalnio istorinius faktus įdomiai papasakojo muziejininkė I. Radvilavičienė, kuri paminėjo nemažai konkrečių piliakalnio teritorijos išmatavimų. Dar esantiems papėdėje penktokams matematikos mokytoja uždavė pirmąją užduotį: suskaičiuoti pulso dažnumą prieš lipant į piliakalnį ir užlipus ant jo, taip pat atidžiai suskaičiuoti, kiek yra laiptelių iki piliakalnio viršaus. Mokytoja dar pažadėjo, kad viršuje penktokai susipažins su labai įdomiu matavimo įrankiu dvimetriu ir juo galės išmatuoti kalno aikštelės perimetrą.

        Užlipus ant piliakalnio ir išsiaiškinus kiekvieno mokinio pulso dažnius bei laiptelių skaičių, penktokų buvo paprašyta sustoti ratu aplink aikštelės centre esantį seną išsikerojusį ąžuolą ir kartu su mokytojais susikabinti rankomis. Vaikai pastebėjo, kad visiems susikabinus rankomis tapo kur kas šilčiau ir saugiau. Kai kurie žinojo, kad trys Pabaltijo tautos, susikabindamos rankomis, įrodė visam pasauliui savo stiprybę. Istorijos mokytoja paklausė, kodėl, jų nuomone, pačiame piliakalnio centre pasodintas ąžuolas, o ne koks nors kitas medis. Penktokai svarstė, kad ąžuolas simbolizuoja stiprybę, kad pagonybės laikais tai buvo šventas medis. Paklausti, kodėl visi susirinko būtent ant Rudaminos piliakalnio, o ne kitoje vietoje, mokiniai žinojo, kad tikima, jog būtent ant šio kalno buvo karūnuotas karalius Mindaugas. Mokytoja papasakojo apie Lietuvos karalių Mindaugą, apie pamaldžią karalienę Mortą, apie karaliaus krikštą ir atsivertimą į pagonybę bei sunkumus kuriant valstybę, vienijant Lietuvą. Iš anksto pasirengę mokiniai paskaitė ištrauką iš Just. Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mindaugas“, kuri tapo emociškai stipria iliustracija išgirstiems faktams. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos paraginti mokiniai tyrė, kokioje erdvėje – uždaroje ar atviroje – geriau skamba raiškiai skaitomas meninis tekstas, kaip pavyko skaitovams perteikti jo prasmę, emocijas, išreikštas klausiamaisiais, šaukiamaisiais sakiniais, nutylėjimus, kokius jausmus sukėlė Mindaugo ir senojo išminčiaus (Senio) mintys apie Lietuvą, karalienės Mortos skundas. Mokytoja priminė, kad aktyviausi pamokos dalyviai bus vertinami kaupiamuoju vertinimu – taškais. Ištrauką su vaidybiniais elementais skaityti baigė Juodas ir Baltas Metraštininkai, išsakydami mintį, kad istoriją rašė „tik žmonės“, todėl ji gali būti ne visada tiksli. Penktokams  dėl to iškilo nemažai klausimų. Jie su istorijos mokytoja svarstė, kiek tiesos gali būti apie karalių Mindaugą žinomuose faktuose: ar tiesa, kad jis buvo šių kraštų kunigaikščio Ringaudo sūnus, ar tiesa, kad Ringaudo valia jis karaliumi vainikuotas ir auksine karūna pagerbtas būtent ant šio piliakalnio? Paslaptingojo kunigaikščio Ringaudo vaidmuo taip suintrigavo mokinius, kad buvo paprašyta muziejininkės I. Radvilavičienės papasakoti, kas žinoma apie šį kunigaikštį ir kaip jis susijęs su Rudamina. Išklausius pasakojimą, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pasiteiravo mokinių, gyvenančių Rudaminoje, gal jie žino ir galėtų visiems papasakoti, kaip atsirado Rudaminos pavadinimas. Du penktokai rudaminiškiai papasakojo skirtingas sakmes apie Rudaminos vardo atsiradimą paminėję, kad tais senais laikais šalia piliakalnio buvęs ežeras, o kalnas buvęs kur kas didesnis. Su tuo sutiko ir muziejininkė, paminėjusi istoriniuose šaltiniuose minimus kalno matmenis. Matematikos mokytoja per nurodytą laiką pasiūlė vienai grupei mokinių su dvimetriu išmatuoti kalno aikštelės perimetrą ir palyginti su skelbiamais matmeninis. Kad kitiems nereikėtų ilgai laukti, gamtos ir žmogaus mokytoja likusius mokinius, patikslinusi laiką, suskirstė į 5 grupes, nurodė tyrimo teritorijas ir davė kitą įdomią užduotį: pagal nukritusius medžių lapus nustatyti, kokie medžiai auga ant piliakalnio ir kas žinoma apie vaistingąsias jų savybes. Atliekamų užduočių rezultatus mokiniai turėjo fiksuoti užduočių lapuose, kad namuose atliktų skaičiavimus bei parengtų pranešimus.

        Atlikę užduotis ir sugrįžę prie ąžuolo mokiniai ir mokytojai panoramines pamokas užbaigė prasmingai: sugiedojo Lietuvos himną. Juk būtent ant šio piliakalnio kiekvienais metais liepos 6 dieną, minint Lietuvos valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, susirenka daugiausia žmonių giedoti Lietuvos himno. Nusileidę nuo kalno visi panoraminių pamokų dalyviai vaišinosi karšta vaistažolių arbata ir saldžiais obuoliais, o mokiniai reflektavo apie tai, ką naujo sužinojo, kokius atradimus padarė, ar pamokos buvo naudingos. Mokytojai taip pat džiaugėsi įgyvendinę išsikeltus tikslus ir uždavinius. Pamokas vedusių mokytojų iniciatyva šios pamokos turės tęstinumą – prie jų žada prisidėti technologijų ir dailės mokytojai, padėsiantys parengti apibendrinimą ir Lazdijų laisvės ir kovų muziejuje surengsiantys parodas.

 

                                                         Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos informacija

 

imgp1531 imgp1547 imgp1538

KONTAKTAI

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija

Adresas:

Vytauto g. 13, LT-67122 Lazdijai

Įmonės kodas: 190608487

SD draudėjo kodas: 580118

Direktorė Jurgita Mozerienė

Tel.: (8 318) 51133

El.p.: info@lazdijugimnazija.lt