Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei spalvos, nei kvapo – tavęs nė nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės, nepažindami tavęs. Netinka sakyti, kad tu esi būtinas gyvybei, tu pats gyvybė.
Tu pats didžiausias turtas pasaulyje…
A. de Sent-Egziuperi
Tikriausiai, ne vienas iš mūsų šiuos žinomo prancūzų rašytojo žodžius esame girdėję ir skaitę ne kartą. Tačiau ne visada įsigiliname į šių žodžių prasmę. O juk tikrai : vanduo – gyvybė, sveikatos šaltinis. Žmogus be maisto gali išgyventi savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali mirti per kelias dienas. Žmogus, netekęs 6-8 % vandens, sunkiai suserga, o netekęs 10-12 % – miršta apsinuodijęs savo organizmo medžiagų apykaitos produktais. Ištisai gerti virintą vandenį negerai, nes jame yra mažiau mineralinių medžiagų. Tačiau nuolat gerti mineralinį vandenį taip pat nepatartina, nes jame gausu druskų. Koks gi vanduo sveikiausias ?
Tikriausiai, prisimenate, kokie karšti orai mus vargino birželio mėnesį. Buvo labai sunku sėdėti mokyklos suoluose ir mokytis. Norėjosi maudytis ir gerti, gerti… Dauguma turėjome buteliukus ar net termosus su vandeniu ir šalta arbata. Kiti gėrėme vandenį tiesiog iš čiaupo. Atsirado skeptikų abejojančių, ar vandentiekio vanduo iš čiaupo tinka gerti, ar atitinka higienos normas.
Jaunieji tyrėjai iš 1ga klasės Emilis ir Kristupas praeitą savaitę ištyrė mokyklos vandentiekio vandenį (tyrimams buvo naudota QUANTOFIX, pH – Fix 0 – 14, AQUADUR testai) ir savo „Chemiko užrašuose“ atsakingai įrašė : „Taip, mokyklos vanduo atitinka geriamojo vandens higienos normas“. O jų tyrimo rezultatai čia pat lentelėje.
|
|
Leistina norma |
I aukšto vanduo |
III aukšto vanduo |
|
NO3– (nitratai)
|
50 mg/l |
15 mg/l |
15 mg/l |
|
NO2– (nitritai)
|
0,5 mg/l |
0 |
0 |
|
pH |
6,5- 8,5 |
8,4 |
7,6 |
|
PO43- (fosfatas)
|
0,6 mg/l |
0,45 mg/l |
0,45 mg/l |
|
Kietumas
|
|
19 o |
22o |
|
Fe2+/Fe 3+ (geležis)
|
0,3mg/l. |
0 |
0 |
|
Cu +/Cu 2+ (varis)
|
1,0 mg/l |
0,3 mg/l |
0,03 mg/l |
(Vandentiekio vanduo labai kietas, tačiau ši savybė neturi įtakos vandens kokybei sveikatos požiūriu).
Žinoma, jaunųjų tyrėjų pateikti rezultatai, negali prilygti „rimtų“ laboratorijų tyrimų galimybėms, nes tokios laboratorijos gali vandenyje ieškoti ir surasti kur kas daugiau medžiagų. Tačiau dažniausiai pasitaikančius junginius aptikti galima ( tą ir darė Kristupas ir Emilis) ir mūsų gamtos mokslų laboratorijoje.
Jaunųjų chemikų tyrėjų rezultatus užrašė Asta Eidukaitienė
