Vieną pavasario dieną mano akį patraukė Lazdijų rajono savivaldybės facebook paskyroje kvietimas dalyvauti „Atliekų kultūros“ egzamine.
Atsivertus organizatorių informacinio partnerio puslapį internete, sudomino tai, „Pasimeti, kur išmesti vienkartinį puodelį? Nežinai, kur dingo įprasti antžeminiai konteineriai, ir kokie yra pusiau požeminių privalumai? O gal – priešingai – esi perskaitęs visą „Atliekų kultūros“ enciklopediją? Tvaresnė aplinka tiesiogiai siejasi su mūsų kasdien priimamais sprendimais, kur išmetame atliekas, kiek vartojame ir kaip atsakingai gyvename. Tai – puiki proga pamatuoti savo žinias – ką jau žinai, o kur dar turi pasitempti!“
Pasitarusi su mama, informavusi savo gamtos Mokytoją Gintutę Durtinevičienę, kuri mane palaikė ir palinkėjo sėkmės, nusprendžiau sudalyvauti „Atliekų kultūros“ egzamine. Nes tik gyvendami atsakingai, sąmoningai tvarkydami atliekas ir rūpindamiesi savo aplinka, galime užtikrinti geresnį gyvenimą mums bei ateities kartoms. „Atliekų kultūros“ egzaminas, kaip ir atliekų tvarkymas, skirtas visiems – ir mokyklinukams, ir mokytojams, ir seneliams.
Egzaminui ruoštis nebuvo sunku, nes visa reikalinga informacija buvo pateikta organizatorių informacinio partnerio internetiniame puslapyje.
Balandžio 29-osios popietę prisijungus ir prisiregistravus svetainėje www.delfi.lt kibau į darbą.
Egzaminą sudarė 30 klausimų, kurie apėmė pačius svarbiausius klausimus apie rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą. Klausimams atsakyti buvo skirtos 45 minutės laiko.
Šis egzaminas ne tik pagilino mano žinias atliekų tvarkymo srityje, bet ir parodė silpnąsias vietas. Klausimai, tarsi pamokos, kuriose sužinojau daug naujo, apie atliekų surinkimo sistemą, išmokau geriau rūšiuoti ir sužinojau, kur turėtų keliauti nebenaudojami daiktai. Įdomu buvo sužinoti kodėl reikia tausoti maistą ir ką daryti, kad maisto atliekų susikauptų kuo mažiau, kaip kuo ilgiau išlaikyti mėsą ir daržoves šviežias, kas yra nematoma tarša, ką turėtume žinoti apie fejerverkus, kokie vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo apribojimai jau yra ir kas dar mūsų laukia, ką daryti su nereikalingais, bet dar tinkamais naudoti daiktais. Sužinojau, jog nuo 2019 metų vasaros pradžios Vilniaus apskrityje veikia keliolika dalijimosi stotelių „Dėk‘ui“, į kurias gyventojai gali pristatyti kokybiškus, tačiau jiems nebereikalingus daiktus. Panašios stotelės veikia visoje Lietuvoje, tame tarpe, Alytaus regione „TikoTiks“, o svarbiausia ir Lazdijuose rūšiavimo centre yra daiktų mainų punktas „Mainukas“.
Po keleto dienų į savo elektroninį paštą gavau įvertinimą, už dalyvavimą egzamine, organizatorių išduotą žinovo diplomą. Teisingai atsakiau į 21 klausimą, iki eksperto diplomo man pritrūko 3 teisingai atsakytų klausimų, bet tai tik parodo, jog stengtis ir tobulėti yra kur.
Prie gamtos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas žmogus, ne tik „Žaliųjų“ organizacijos ar aplinkos ministerija. Tereikia pakeisti keletą savo gyvenimo įpročių buityje: pradėti rūšiuoti šiukšles, taupyti elektrą, mažiau pirkti popieriaus. Kalbant apie mitybos įpročius, verta daugiau valgyti daržovių, košių, vaisių, kuo mažiau maisto produktų išmesti į konteinerius.
Šiukšles galima ne tik išmesti. Garsus vokiečiu menininkas Hansas-Jürgenas Schultas kuria meną iš šiukšlių. Tarp jo sukurtų kūrinių – šimtas žmogaus dydžio skulptūrų, pagamintų iš įvairių šiukšlių: skardinių, metalo, popieriaus, plastmasės, kitų atliekų.
Lietuvoje tokių menininkų taip pat galima atrasti. Grafikas – Tadas Gindrėnas kuria įvairius lino raižinius. Linoleumą jis naudoją ne naują, rastą prie konteinerių. Kitas ekologijos pavyzdys – Jolantos Šmidtienės sugalvota idėja 2011 metai Kauno Rotušėje eglę sukurti iš 32 tūkst. žalių plastiko butelių. Žalia spalva taip pat pasirinkta neatsitiktinai, juk ji simbolizuoja ramybę, gamtą, ekologiją.
Šiukšlės gali būti panaudos ne tik menui, bet ir buityje. Akcija „Kalėdų eglutė – namų šilumai“. Jos metu žmonės neišmeta po žiemos švenčių eglučių bet kur, o atneša į specialius akcijos konteinerius. Vėliau eglutės yra išvežamos į biokuro gamybos įmonę, kur iš jų yra gaminamas ekologiškas kuras.
Galvaninių elementų supirkimas – taip pat vienas iš būdų, siekiant mažinti aplinkos užterštumą. Nuo 2012 m. šie elementai Lietuvoje yra superkame net 30 Lietuvos miestų tam, kad jie nebūtų išmetami kartu su kitomis šiukšlėmis.
Vos keletas pokyčių kasdienybėje gali padaryti didelę įtaką gamtos gerovei. Norint kažką pakeisti – svarbu veikti vieningai ir nuolat, kad prisidėti prie gamtos spalvų išsaugojimo.
Viltė Gražulevičiūtė 5b klasė
