Sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Vadovaudamiesi šia patarle, 7B klasės mokiniai su mokytoja Vida Kvaraciejiene nutarė pažintinę pamoką apie lietuvių kalbos žodynus prasivesti Lazdijų viešojoje bibliotekoje. Susiderinę visus reikalus, rugsėjo 7 dieną per antrą pamoką septinkokai su mokytoja atvyko į biblioteką, kur juos pasitiko ir edukaciją pravedė vyresnioji bibliotekininkė Rūta Lazauskienė.
Pirmiausia mokiniai trumpai buvo supažindinti su bibliotekos struktūra ir pakviesti pasivaikščioti po matomas ir nematomas bibliotekos erdves (tarnybinėmis patalpomis edukatorė visus pervedė per pirmą ir antrą aukštus ir supažindino ne tik su visais skyriai, bet ir su darbuotojais; beje, kai kurie iš mūsų tarnybiais koridoriais ir laiptinėmis vaikščiojome pirmą kartą), galimybėmis, pasiūla ir populiariausiomis paslaugomis. Tuomet visi vėl grįžo į pirmą aukštą, kur vyko Lazdijų viešojoje bibliotekoje eksponuojamų žodynų pristatymas. Apie kai kuriuos žodynus – antonimų, sinonimų, frazeologizmų – ir praktinę jų naudą bei dvasinius turtus daug kalbėjo ir mokytoja V. Kvaraciejienė. Septintokus ypač sudomino „Pravardžių žodynas“. Visi suprato, kad dėl laiko stokos jo viso išnagrinėti neįmanoma, todėl buvo nutarta šį žodyną atsiversti atsitiktine tvarka bet kurioje vietoje ir visiems kartu paskaityti bent apie vienos pravardės atsiradimą. Atvertėme raidę K ir iškart į akis krito pirma pravardė – Katšūdis. Pravardė visus pralinksmino, bet kai perskaitėme, kaip žmogus ją gavo, susimąstėme. Pasirodo, tokią pravardę žmogelis užsidirbo dėl to, kad turėjo nevykusį priežodį (pertarą) „Ką tę šūdą!..“, kurį nuolat kartojo. Ir ką jūs manote? Žmogų kaimynai praminė Katšūdžiu. Mokiniai, be abejo, buvo priversti pagalvoti, ar patys nevartoja kokių nors kvailų, nereikalingų priežodžių, kurie kartais gali nulemti ir kvailą pravardę.
Pavartę žodynus, septintokai edukatorei uždavė pagrindinį klausimą: kodėl lentynose nėra didžiojo Lietuvių kalbos žodyno? Mokytoja minėjo, kad jį sudaro net 20 tomų ir kad jis tikrai Lazdijų viešojoje bibliotekoje yra. Tai kodėl jo niekur nesimato?
Vyresnioji bibliotekininkė Rūta Lazauskienė visus pakvietė į bibliotekos saugyklą, kurioje ir yra saugomas didysis Lietuvių kalbos žodynas – visi 20 tomų. Prieš nusileisdami į saugyklos patalpas, septintokai išgirdo įdomių faktų apie saugyklą. Pasirodo, šis pastatas buvo statomas ne kaip biblioteka, bet kaip bankas, tačiau įvykus didžiajai recesija ir bankų krizei 2009 metais, joks bankas jau pabaigtame moderniame pastate nenorėjo kurtis. Sutapus laimingoms aplinkybėms, pastatas virto viešąja biblioteka su saugykla, kuri… buvo skirta pinigams ir dokumentams saugoti. Tačiau buvo rasta puiki išeitis: saugykloje nuvesti bėgiai, kuriais „važinėja“ iki lubų knygų prikrautos spintos – tereikia pasukti spintų šone įtaisytą „ratą“… Tai mes ir sukome! J Be abejo, pamatėme ir didįjį Lietuvių kalbos žodyną – galėjome palaikyti rankose bet kurį tomą ir įsitikinti, koks jis sunkus ir kiek daug lietuviškų žodžių jame sudėta.
Esame labai dėkingi Lazdijų viešajai bibliotekai už edukaciją. Mes būtinai čia sugrįšime, kai reikės rašyti referatus, baigiamuosius darbus ar tiesiog pasieškoti reikiamos medžiagos žinioms pagilinti.
7B klasės mokinių nuomones išklausė ir emocijas užrašė V. Kvaraciejienė